Sibèrija, Sbiras, senasis žemynas, apėmęs dabartinio Sibiro vidurinę dalį. Siberijos užuomazgos susiformavo paleoproterozojuje. Manoma, prekambre Siberija buvo senųjų superžemynų (Rodinijos ir Panotijos) dalis, o jiems suirus ankstyvajame kambre sudarė atskirą žemyną netoli Pietų ašigalio. Slinkdama į šiaurę Siberija susijungė su Baikalo‑Sajanų bloku, ordovike ir silūre buvo ties pusiauju ir judėdama į vakarus priartėjo prie besiformuojančios Laurusijos, devone susidūrė su Kazachijos plokšte. Karbone, formuojantis Pangėjos superžemynui, užsivėrė senasis Uralo vandenynas ir Siberija susijungė su Laurusija; vykstant kolizijai hercininės orogenezės metu formavosi Uralo kalnai. Vėlyvajame perme ir triase Siberijos kratone vyko karštųjų taškų sukelti milžiniški bazaltinės lavos išsiliejimai, kurie suformavo Sibiro trapus (vulkaninius plokščiakalnius).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką