Sbiro chanãtas, 15 a. pabaigos–16 a. valstybė Vakarų Sibire, tarp Uralo kalnų ir Jenisiejaus upės. Susidarė vietoj 1568 (skylant Aukso ordai) susikūrusio Čingi Tūros chanato: 1495 nužudžius chaną Ibaką (iš Šibanidų dinastijos) jo varžovas Mehmetas (iš Taibuginų dinastijos) perkėlė sostinę iš Čingi Tūros (dabar Tiumenė) į Kašlyką, dar vadintą Sibiru.
Naujoji mongolų ulusų politinė sąjunga, pavadinta Sibiro chanatu, ribojosi su Permės žeme, Kazanės chanatu, Nogajaus orda ir teleutų žemėmis. Daugumą gyventojų sudarė tiurkų gentys: kipčiakai (polovcai), argynai, karlukai, kanglai, naimanai; dar gyveno chantų, mansių, Užuralės baškirų. Vyraujančią padėtį valstybėje užėmė tiurkų diduomenė.
Spaudžiamas pietinių genčių Sibiro chanato chanas 1555 tapo Rusijos vasalu. 1563 sostą užėmęs Ibako vaikaitis Kučiumas liovėsi mokėti duoklę ir bandė atsikratyti vasalitetinio pavaldumo. 1582 Jermako kazokų būrys užėmė Kašlyką, 1598 patyręs pralaimėjimą prie Obės Kučiumas pabėgo į Nogajaus ordą, kur 1600 buvo nužudytas. Sibiro chanatas prijungtas prie Rusijos.