Sbiro Usòlė (Усолье-Сибирское, Usole‑Sibirskoje), iki 1940 Usolė, miestas Rusijos Federacijoje, Irkutsko srities pietvakariuose, į šiaurės vakarus nuo Irkutsko, Angaros kairiajame krante; rajono centras. 76 047 gyventojai (2020).
Per Sibiro Usolę eina Transsibiro magistralė, Ulan-Udės–Krasnojarsko plentas. Prieplauka (kateriai plaukia iš Irkutsko į Bratską). Mašinų (kasybos įrenginių, kranų) gamyba, chemijos (acetileno, chloro ir jo junginių, techninės druskos), statybinių medžiagų (gelžbetonio), medienos apdirbimo (faneros, degtukų), farmacijos, siuvimo, maisto (druskos; bendrovė Sibsol) pramonė. Sibiro Usolės apylinkėse kasama druska. Irkutsko technikos universiteto, politechnikos instituto filialai. Sibiro druskos istorinis muziejus. Netoli Sibiro Usolės yra klimato kurortas Usolė; gydomos judėjimo organų, virškinimo, nervų sistemos ligos.
Lietuviai
1864–66 Sibiro Usolės druskos kasyklose katorgos bausmę atliko 1863–64 sukilimo veikėjas J. Kalinauskas (šv. Rapolas Kalinauskas). 1948–51 į Sibiro Usolę atvežta keli tūkstančiai tremtinių iš Lietuvos, 1954 – buvusių politinių kalinių (teisininkas S. Leonas ir kiti). Dalis jų išvežta į Sibiro Usolės rajono miško pramonės ūkius, kolūkius, tarybinius ūkius arba toliau į šiaurę (Bodaibo aukso kasyklas ir kitur); dauguma Sibiro Usolėje likusių tremtinių dirbo druskos kasyklose Angaros saloje, kiti – kasybos įrenginių gamykloje, degtukų ir faneros fabrikuose, statybose, kirto ir plukdė mišką, pjovė malkas, valė gatves. Tremtiniai gyveno buvusio lagerio barakuose. 1956 lietuviai pradėjo grįžti į Lietuvą (kai kurie grįžo tik 1988). Dalis sukūrusių mišrias šeimas Sibiro Usolėje liko gyventi. 1989 ir 1990 čia surengtos buvusių politinių kalinių ir tremtinių, 2006 – jaunimo (vadovas G. Alekna) ekspedicijos.
-Usolė