„Sicilijos mišparai“ (it. „Vespri siciliani“), Sicilijos gyventojų sukilimas prieš Anžu dinastijos Neapolio ir Sicilijos karalių Karolį I.
Kilo 1282 03 30 (per Velykų pirmadienio mišias; iš čia pavadinimas) prie Palermo esančioje Šv. Dvasios bažnyčioje (dabar Palermas).
Remiamas popiežių Provanso grafas Karolis I Anžu 1266 tapo Sicilijos karaliumi, bet naujosios savo valdos poreikiais beveik nesidomėjo. Sicilijos diduomenės atstovai neturėjo įtakos karaliaus dvare, o gyventojai buvo apdėti mokesčiais, kurie buvo išvežami ir naudojami Karolio I politinėms ambicijoms (pirmiausia karams) apmokėti.
Sukilimas kilo prie Šv. Dvasios bažnyčios dėl netinkamo elgesio (tikslesnės žinios prieštaringos) siciliečiams nužudžius kelis prancūzų karius ir greitai išplito visame Palerme. 1282 03 30–31 naktį buvo nužudyta apie 2000 prancūzų kilmės gyventojų (t. p. moterų ir vaikų), sukilimas apėmė visą Siciliją ir buvo sėkmingas.
Sukilėliai kreipėsi paramos į Aragono karalių Petrą III (jis turėjo dinastinių pretenzijų į Neapolio ir Sicilijos sostus), šio kariuomenė 1282 08 išsilaipino Trapani uoste. Kilo vadinamasis Sicilijos mišparų karas, per kurį Anžu dinastiją parėmė popiežius, Italijos gvelfai ir Prancūzijos karalius Pilypas III. Aragoniečius ir siciliečius palaikė Italijos gibelinai ir (pinigais) Bizantijos imperatorius Mykolas VIII Paleologas.
1302 buvo pasirašyta Caltabellottos taika, pagal ją Sicilija buvo palikta Aragonui.
-Caltabellottos taika