Sicilijos vergų sukilimai

Siclijos verg sukilmai, Siclijos verg kara, 2 a. pr. Kr. antroje pusėje, Romos respublikos laikotarpiu, vykę vergų sukilimai.

I Sicilijos vergų sukilimas (136–132 pr. Kr.)

Pradėjo Henos (dabar Enna) ir Akraganto (dabar Agrigento) vergai. Henos vergams vadovavo iš Sirijos kilęs Eunas, Akraganto – kilikietis Kleonas. Sukilėliai susivienijo, karaliumi paskelbė Euną (jis pasivadino Antiochu) ir sutelkę 70 000 vergų kariuomenę (vėliau ji padidėjo iki 200 000 žmonių) užėmė Tauromenijaus (dabar Taormina), Katanos (dabar Catania), Mesanos (dabar Messina) miestus ir, manoma, Sirakūzus. Sukilimą numalšino Romos konsulas Publijus Rupilijus.

II Sicilijos vergų sukilimas (104–100 pr. Kr.)

Pradėjo Sicilijos pietvakarių, vidurio ir vakarinių sričių vergai. Pietvakarių ir vidurio sričių vergams vadovavo italikas Salvijus, vakarinių sričių – kilikietis Atenionas. Sukilėliai Salvijų, kuris pasivadino Trifonu, ir Atenioną paskelbė karaliais. Abi sukilėlių kariuomenės susivienijo prie įtvirtinto Triokalos miesto (jis tapo jų rezidencija). Atenionas pripažino Trifono valdžią.

Trifonui mirus (101 pr. Kr.) sukilėliams vadovavo Atenionas. Sukilėliai užėmė visą salą, išskyrus kai kuriuos miestus – Morgantijų, Lilibėjų (dabar Marsala) ir kitus. Sukilimą numalšino konsulo Manijaus Akvilijaus vadovaujama kariuomenė.

-Sicilijos vergų sukilimas