sidà (Sida), dedešvinių (Malvaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 150 rūšių. Sida paplitusi Afrikoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Ramiojo vandenyno salose, atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Didžiausia įvairovė Pietų Amerikoje.
Vienametė arba daugiametė žolė, puskrūmis arba neaukštas krūmas, apaugęs žvaigždiškais, paprastaisiais ir liaukiniais plaukeliais. Lapai paprasti, ištisiniai arba skiautėti, lancetiški, kiaušiniški, rombiški arba širdiški. Žiedai po vieną arba du išaugę lapų pažastyse, kartais susitelkę į kekės, skėtiškos kekės, šluotelės arba galvutės pavidalo žiedynus. Potaurio nėra, taurelė varpelio arba dubenėlio pavidalo. Vainikėlis geltonas, rečiau baltas arba oranžinis. Vaisius – skeltavaisis, sudarytas ir 5–10 merikarpių. Ilgalapės sidos (Sida cordata), širdžialapės sidos (Sida cordifolia), dygiosios sidos (Sida spinosa) yra vaistiniai augalai, sukaupia daug vandenyje tirpių angliavandenilių, naudojami šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje. Paupinė sida (Sida hermaphrodita) auginama kaip pluoštinis, energinis ir dekoratyvinis augalas. Kai kurių rūšių sidos atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose yra pasėlių piktžolės. Lietuvoje savaiminių nėra, aptinkamos 2 retos svetimžemės rūšys – dygioji sida ir rombalapė sida (Sida rhombifolia). Gėlynuose kartais auginama paupinė sida.
paupinė sida
849