sidãbras ekonòmikoje dėl savo savybių turi ypatingą vartojamąją vertę.
Sidabro atsargos
Sidabro atsargos pasaulyje 21 a. pradžioje sudaro daugiau kaip 500 000 tonų (1 lentelė), apie trys ketvirtadaliai jų yra ne gryno (polimetalų rūdų sudėtyje).
2
Sidabro gavyba
vienas svarbiausių sidabro rūdos mineralų pirargiritas iš Fresnillo sidabro kasyklos (Meksika)
Specialistai yra apskaičiavę, kad nuo 3000 pr. Kr. iki 21 a. pradžios pasaulyje išgauta apie 1 250 000 tonų sidabro, iš jų 20 a. – 872 060 tonų, 2001–2010 – 204 900 tonų. Dėl padidėjusios paklausos radiotechnikos ir kitų šakų pramonėje sidabro gavyba ėmė sparčiai didėti 20 a. antroje pusėje. Sidabro gavyba pasaulyje 2005–2023 parodyta 2 lentelėje.
3
Nuo 16 a. vidurio daugiausia sidabro išgaunama Lotynų Amerikoje (Meksikoje, Peru, Bolivijoje ir kitur; iš sidabro lotyniško pavadinimo argentum kilęs ir Argentinos valstybės pavadinimas). 21 a. apie pusę viso sidabro pasaulyje išgauna Meksika, Peru ir Kinija (3–5 lentelės). Sidabro gavybos, perdirbimo, gaminių gamybos ir kitas įmones vienija tarptautinė organizacija Sidabro institutas (angl. The Silver Institute, įkurtas 1971, būstinė Vašingtone).
kalnakasys stumia vežimėlį su sidabro rūda Eldorado kasykloje (veikė 1933–1966) Port Radiume (Šiaurės Vakarų teritorija, Kanada; 20 a. 4 dešimtmetis)
1
5
4
Sidabro naudojimas
Sidabras dažniausiai naudojamas lydinių su variu, auksu, paladžiu, nikeliu, molibdenu ir kitais metalais pavidalu (sidabro lydiniai yra kietesni ir atsparesni oksidacijai negu grynas sidabras). Standartinė sidabro praba juvelyrikoje yra 925 (92,5 % sidabro ir 7,5 % vario lydinys).
Pinigų funkcija
Dėl sidabro didelės vertės, santykinio retumo, dalumo, ilgaamžiškumo jį anksti pradėta naudoti kaip pinigus. Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose jau ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų pinigų funkcijas atliko sidabro lydiniai (lazdelių, apyrankių ir kitomis formomis). 7 a. pr. Kr. Lidijoje iš sidabro ir aukso lydinio – elektrumo – nukaldintos pirmosios pasaulyje monetos, nuo 6 a. pr. Kr. senovės Graikijoje ir Artimųjų Rytų šalyse monetas pradėta kaldinti iš gryno sidabro. Iki 19 a. pabaigos daugumos pasaulio valstybių pinigų sistemos rėmėsi sidabro standartu arba aukso ir sidabro bimetalizmu, daugelyje kalbų sutampa sidabro ir pinigų sąvokos.
investicinio sidabro luitai
Kai kuriose Azijos šalyse (Afganistane, Indijoje, Irane, Kinijoje ir kitose) visaverčiai sidabro pinigai išliko apyvartoje iki 20 a. 4 dešimtmečio, vėliau iš sidabro lydinių su netauriaisiais metalais dar buvo kaldinamos mažesnių nominalų monetos (pvz., Lietuvos 1, 2, 5 ir 10 litų monetos, išleistos 1925 ir 1936–1939), bet jų paplitimas apyvartoje nuolat mažėjo. Iki Antrojo pasaulinio karo monetoms gaminti buvo sunaudojama 75 % pasaulyje išgaunamo sidabro, 1950–1965 – 50 %, 1971 – tik 5 %.
21 a. pradžioje iš sidabro kaldinamos tik proginės monetos jubiliejams, olimpinėms žaidynėms, kitiems svarbiems renginiams paminėti.
2687
2271