sidabrinių debesų apšvietimo schema: 1 – Saulės šviesa, 2 – sidabriniai debesys, 3 – troposferos debesys, 4 – atspindėta Saulės šviesa, 5 – šešėlis, 6 – stebėtojas
sidabrniai dẽbesys, sidabriškieji dẽbesys, mezosfèriniai dẽbesys, mezosferoje (apie 80 km aukštyje) susidarantys debesys. Panašūs į plonus, beveik skaidrius plunksninius debesis. Švyti švelniai žydra spalva su sidabrišku atspalviu. Švytėjimą sukelia išsklaidyta Saulės šviesa bei ledo kristalų fotoliuminescencija veikiant ultravioletiniams Saulės spinduliams. Sidabriniai debesys susideda iš ledo kristalų, pro kuriuos matosi žvaigždės. Sidabriniai debesys matomi naktį netoli zenito dangaus skliauto šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje Saulei nusileidus po horizontu 6–16° (todėl jie matomi tik šiltuoju metų laiku). Sidabrinių debesų susidarymui reikia žemos temperatūros (žemiau –125 °C), pakankamo vandens garų ir sublimacijos branduolių (vulkaninių arba kosminių dulkių, jonų) kiekio. Žemoje temperatūroje vyksta vandens garų sublimacija – virsmas į ledo kristalus. Vandens garai mezosferoje atsiranda, kai juos iš žemutinių atmosferos sluoksnių atneša kylančios oro tėkmės, iš kosminių raketų kuro degimo produktų ir vykstant metano fotodisociacijai. Lietuvoje sidabriniai debesys matomi 5–25 kartus per metus (dažniausiai birželio–liepos mėnesį).
1163