Sidė
Sdė (Side), gyvenvietė Turkijos pietvakariuose, į rytus nuo Antalijos, prie Viduržemio jūros Antalijos įlankos; priklauso Manavgato aglomeracijai.
14 100 gyventojų (2019). Kurortas. Turizmas. Archeologijos muziejus.
Achitektūra
Apolono šventyklos griuvėsiai Sidėje; 5 kolonos atstatytos 20 a. pabaigoje
Išliko miesto sienos (2 a. pr. Kr.), romėnų statinių fragmentų: agoros (2 a., iš visų pusių buvo apjuosta stoja) viduryje – apskritimo plano šventyklos, jos vakarinėje pusėje – termų (5 a., dabar muziejus), už miesto vartų – monumentalaus nimfėjo (2 a.), pakrantėje – Apolono peripterio (rekonstruota 2 a.; 5 kolonos atstatytos 20 a. pabaigoje), ankstyvųjų krikščionių šventyklos (5–6 a.).
Istorija
Miestą apie 7 a. pr. Kr. įkūrė graikų kolonistai, 333 pr. Kr. Sidė pasidavė Aleksandro Makedoniečio kariuomenei. Nuo 3 iki 2 a. pr. Kr. priklausė Egiptui, vėliau – Seleukidų valstybei, 190 atiteko Pergamo karalystei. 188–36 pr. Kr. Sidė kaldino monetas, 1 a. pr. Kr. suklestėjo kaip piratų uostas ir vergų prekybos centras. 67 pr. Kr.–4 a. priklausė Romos imperijos Galatijos provincijai. Miestas (apie 60 000 gyventojų) turėjo didelį laivyną, garsėjo aliejaus ir vergų prekyba.
4 a. prasidėjo miesto nuosmukis, 7 a. jį nusiaubė ir sudegino arabų laivynas. 10 a. gyventojai persikraustė į Antaliją. 12 a. bandyta miestą atkurti, bet jis buvo nusiaubtas ir vėl apleistas.
Miestą 1811 atrado F. Beaufort’as. Nuo 1947 Sidę tiria Turkijos archeologai.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.