Sidė

Sdė (Side), gyvenvietė Turkijos pietvakariuose, į rytus nuo Antalijos, prie Viduržemio jūros Antalijos įlankos; priklauso Manavgato aglomeracijai.

14 100 gyventojų (2019). Kurortas. Turizmas. Archeologijos muziejus.

Achitektūra

Apolono šventyklos griuvėsiai Sidėje; 5 kolonos atstatytos 20 a. pabaigoje

Išliko miesto sienos (2 a. pr. Kr.), romėnų statinių fragmentų: agoros (2 a., iš visų pusių buvo apjuosta stoja) viduryje – apskritimo plano šventyklos, jos vakarinėje pusėje – termų (5 a., dabar muziejus), už miesto vartų – monumentalaus nimfėjo (2 a.), pakrantėje – Apolono peripterio (rekonstruota 2 a.; 5 kolonos atstatytos 20 a. pabaigoje), ankstyvųjų krikščionių šventyklos (5–6 a.).

Istorija

Miestą apie 7 a. pr. Kr. įkūrė graikų kolonistai, 333 pr. Kr. Sidė pasidavė Aleksandro Makedoniečio kariuomenei. Nuo 3 iki 2 a. pr. Kr. priklausė Egiptui, vėliau – Seleukidų valstybei, 190 atiteko Pergamo karalystei. 188–36 pr. Kr. Sidė kaldino monetas, 1 a. pr. Kr. suklestėjo kaip piratų uostas ir vergų prekybos centras. 67 pr. Kr.–4 a. priklausė Romos imperijos Galatijos provincijai. Miestas (apie 60 000 gyventojų) turėjo didelį laivyną, garsėjo aliejaus ir vergų prekyba.

4 a. prasidėjo miesto nuosmukis, 7 a. jį nusiaubė ir sudegino arabų laivynas. 10 a. gyventojai persikraustė į Antaliją. 12 a. bandyta miestą atkurti, bet jis buvo nusiaubtas ir vėl apleistas.

Miestą 1811 atrado F. Beaufort’as. Nuo 1947 Sidę tiria Turkijos archeologai.