šienligė

šiẽnligė, polinòzė (pollinosis, pollenosis < lot. pollen – žiedadulkė), sezòninis aleginis rintas, alerginė liga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Alergiją gali sukelti apie 50 rūšių augalų žiedadulkių. Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejukų, šunažolių, avižuolių, eraičinų ir javų, t. p. lazdynų, alksnių, beržų ir gluosnių žiedadulkės. Kuo jos mažesnės, tuo giliau įsiskverbia į kvėpavimo takus ir stipriau alergizuoja. Didžiausios yra medžių, mažiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. Vėjo platinamos žiedadulkės alergizuoja labiau, vabzdžių – mažiau. Gali alergizuoti ir augalų vaisiai (pvz., topolių sėklos, pienių pūkai, medvilnės sėklų pūkeliai). Žiemą šienligę gali sukelti sausos puokštės, verbos. Serga 1–5 % gyventojų (miestiečiai 3 kartus dažniau negu kaimiečiai). Maži vaikai iki 6 metų serga rečiau. Pagrindinis požymis – stipri sloga, ūmus priepuolinis, daugkartinis (10–60 kartų) čiaudulys, gausios vandeningos išskyros iš nosies, ji paburksta, patinsta, niežti. Gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, peršėti ir niežėti gerklę ir gomurį. Liga gali prasidėti akių uždegimu (konjunktyvitu): niežti akių vokai, akys parausta, peršti, ašaroja, jautrios šviesai. Sergantys šienligę blogiau jaučiasi saulėtą, giedrą, vėjuotą, geriau – vėsią, apsiniaukusią, lietingą dieną, parėję iš lauko į namus. Ryškiausias šienligės bruožas – tie patys požymiai kasmet kartojasi tuo pačiu laiku žydint tam tikriems augalams. Gausiausio žydėjimo laikotarpiai Lietuvoje yra gegužė (medžių), birželis (žolių), rugpjūtis (piktžolių). Kai kurių rūšių žolės dar kartą sužydi rugsėjo ir spalio mėnesiais. Net 70–90 % alergiškų žiedadulkėms žmonių būna jautrūs ir augaliniam maistui (daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams, riešutams). Veido tinimas, bėrimai, sloga gali atsirasti vien nuo medaus ar gėlių kvapo. Nustatoma pagal būdingus požymius, atlikus alerginius tyrimus (odos dūrio mėginius, specifinių imunoglobulinų E koncentraciją kraujuje). Kraujuje būna padidėjęs eozinofilų kiekis, jų randama ir nosies išskyrose. Gydoma nosies gleivinės paburkimą mažinančiais (dekongestantais), antihistamininiais vaistais, gliukokortikoidų lašais ar purškalais į nosį, nosis plaunama druskos tirpalu. Veiksmingiausia yra specifinė imunoterapija.