Siesikų miškai

Sesikų miška yra Jonavos, Kėdainių ir Ukmergės rajonų savivaldybių teritorijose. Prasideda 2 km į vakarus nuo Siesikų ir siauru puslankiu tęsiasi į vakarus, po to į pietus apie 22 km iki Liepių. Plotas 4240 ha, mišku apaugę 3790 hektarų. Susideda iš 10 miškų; didžiausieji: Siesikų, Žeimelių, Jovaišų, Pasraučių, Drobiškių. 60 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio Siesikų girininkijai ir Radviliškio regioninio padalinio Kėdainių girininkijai (iki 2018 priklausė Kėdainių, Ukmergės ir Jonavos miškų urėdijoms), 40 % – privatūs. Per masyvą teka Lankesa, Reteklė, Arvystas (Obelies intakai). Reljefas lygus, dauguma miškų nusausinta. Miško augavietės labai derlingos, laikinai įmirkstančios. 92 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 3 % – ekosistemų apsaugos II grupės ir 4 % – vandenų apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 12 %. Beržynų yra 37 %, eglynų 23 %, drebulynų 15 %, ąžuolynų 8 %, uosynų ir juodalksnynų po 6 %, baltalksnynų 3 %, pušynų 1 %, kitų 1 %. Jaunuolynai sudaro 35 %, pusamžiai medynai 26 %, bręstantys 13 %, brandūs 26 %. Medynų vidutinis amžius 51 m., bonitetas I,5, skalsumas 0,70, tūris 220 m³/ha, vidutinis prieaugis 6,1 m³/ha. Žeimelių miške yra Šėtos botaninis draustinis, žinomas našiais ąžuolynais. Miškuose peri juodieji gandrai ir ereliai rėksniai, 56 miško buveinės (179 ha). 1863 miškuose su caro kariuomene kovėsi sukilėliai.

1944–50 Siesikų miškuose veikė ir prieglobstį rado Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Lietuvos partizanai. Siesikų miškuose rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pradėjo kurtis pirmieji partizanų būriai. 1944–45 Siesikų miškų partizanai, susijungę su kitais Vyčio apygardos partizanų būriais, kelis kartus puolė Siesikų miestelį, sudegino NKVD pastatą, tremiamų žmonių sąrašus. Organizuotas partizaninis judėjimas Siesikų miškuose tęsėsi iki 1950.

2355

228