Obstfelder Sigbjørn (Sigbjornas Òbstfelderis) 1866 11 21Stavanger 1900 07 29Kopenhaga, norvegų rašytojas. Skandinavų neoromantizmo atstovas. Studijavo filologiją Christianijos (dabar Oslas) unversitete, vėliau mašinų inžineriją Technikos mokykloje. Daug keliavo, gyveno Vakarų Europos įvairiose šalyse. Dėl psichinės negalios atsisakė inžinieriaus darbų ir atsidėjo meninei kūrybai. Apybraižoje Allegro sentimentale (1884) išdėstė savąją estetiką – vadinamojo psichinio impresionizmo programą. Poezijos rinkinyje Eilėraščiai (Digte 1893) vyrauja gyvenimo ir mirties, kosminiai, mitiniai, mistiniai, vienatvės ir visovės motyvai, eksperimentuojama rimų, ritmo, strofikos, žodžio muzikos galimybių srityse. Norvegų literatūroje įtvirtino prozinę poeziją. Autobiografinėse impresionistinėse novelėse (rinkinys Dvi novelės / To novelletter 1895) plėtojama meilės, aš dvasinio gyvenimo temos, romane Kryžius (Korset 1896) pasisakoma prieš fizinę meilę ir keliami kiti klausimai. Parašė simbolistinių dramų (Raudoni lašai / De røde dråber 1897, Pavasarį / Om våren, pastatyta 1902). Kūryboje ryšku prancūzų simbolistų (simbolizmas), dailininko E. Muncho ekspresionizmo įtaka. Novelių paskelbta lietuvių kalba.
1016