Karg‑Elert Sigfrid (Zigfridas Karg Èlertas) 1877 11 21Oberndorf am Neckar (Badenas-Viurtembergas) 1933 04 09Leipcigas, vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, muzikologas.
Išsilavinimas ir veikla
Studijavo Leipcigo konservatorijoje (vadovai S. Jadassohnas, C. H. C. Reinecke, R. Teichmülleris). Nuo 1902 dėstė Magdeburgo, nuo 1919 – Leipcigo konservatorijoje (tarp mokinių – J. Gruodis, S. Šimkus, K. V. Banaitis). Daug koncertavo propaguodamas 20 a. kompozitorių kūrybą.
Kūriniai
Sukūrė apie 200 kūrinių, tarp jų – fortepijonui, vargonams, fisharmonijai (kai kurie pedagoginės paskirties), dainų. Kūrybai įtakos turėjo A. Schönbergas, C. A. Debussy, A. Skriabinas, M. Regeris. S. Karg‑Elerto muzika artima impresionizmui, pasižymi spalvinga ir originalia harmonija, rafinuota faktūra.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Muzikos teorijos pagrindai (Die Grundlagen der Musiktheorie 2 t. 1922), Akustinis tonų, akordų ir funkcijų nustatymas (Akustische Ton-, Klang- und Funktionsbestimmung 1930), Poliaristinis sąskambio ir tonalumo mokslas (Polaristische Klang- und Tonalitätslehre 1931). Šiuose veikaluose S. Karg‑Elertas sukūrė savitą harmonijos teoriją, pagrįstą mažoro ir minoro diametralaus priešingumo (poliarizmo) principu, apimančiu ne tik akordų sandarą, bet ir jų funkcinius santykius. Nors S. Karg‑Elerto teorija spekuliatyvi, joje apibendrinta daugelis 19 a. pabaigos–20 a. pradžios harmonijos reiškinių.
L: A. Ambrazas Funkcinės teorijos klasikai Vilnius 1981.
2309