Sikkim

Sikkim (Sikmas), valstija Indijos šiaurės rytuose, Himalajuose. Plotas 7299 km². 610 600 gyventojų (2011); gyvena daugiausia gurkhai, bhotijai, lepčai. Sikkimas vakaruose ribojasi su Nepalu, šiaurėje ir rytuose – su Kinija, pietryčiuose – su Butanu. Centras – Gangtokas (100 300 gyventojų, 2011). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2011): Namči (12,2), Rangpo (10,5), Džorethangas (9). Gyventojų tankis 84,67 žm./km². Miesto gyventojų apie 20 %. 61 % Sikkimo gyventojų – hinduistai, 28 % – budistai. Vienintelė Indijos valstija, kurioje yra 11 oficialių kalbų; daugiausia kalbama nepalų, bhotijų, lepčų, šerpų, limbų, tamangų kalbomis. Sikkimas suskirstytas į 4 rajonus.

Sikkimas užima Himalajų pietrytinę dalį. Nepalo pasienyje yra Kančendžungos kalnų masyvas (didžiausias aukštis – 8598 m, Kančendžungos viršūnė; laikoma šventu kalnu); šiaurinėje dalyje kalnų aukštis apie 7000 m, pietuose – iki 2000 metrų. Klimatas kalnų tropinis musoninis. Vidutinė metinė temperatūra 18 °C. Per metus iškrinta iki 4000 mm kritulių (daugiausia gegužės–spalio mėnesiais). Didžiausios upės – Tista (Brahmaputros baseinas) ir jos intakas Rangitas, ledynai – Zemu (ilgis 31 km), Kančendžungos (24 km), Jalungo, Talungo, ežerai, karštosios versmės. Miškai užima daugiau kaip 30 % teritorijos. Kalnų papėdėse auga orchidėjos, fikusai, bananai, palmės, didesniame kaip 1500 m aukštyje – ąžuolai, kaštonai, beržai, alksniai, klevai, magnolijos, bambukiniai augalai, didesniame kaip 3500 m – eglės, pušys, kadagiai, kiparisai, rododendrai, didesniame kaip 5000 m – krūmai, pievos, samanos.

Kasama geležies ir vario rūdos, akmens anglys, grafitas, dolomitas, žėrutis, klintys. Medienos apdirbimo, maisto (arbatos, vaisių apdorojimo) pramonė. Kilimų audimo, siuvimo dailieji amatai. Medžioklė. Turizmas (apie 200 vienuolynų ir šventyklų; lankomiausi – Rumteko, Labrango vienuolynai, Pemayangtseo budistų piligrimų centras), alpinizmas. Plėtojama terasinė žemdirbystė. Auginama ryžiai, kukurūzai, daržovės, javai, ankštiniai ir aliejiniai augalai, arbatmedžiai, kardamonai, citrinmedžiai, obelys, veisiama galvijai (ir buivolai), avys, ožkos, jakai, kiaulės, naminiai paukščiai. Gangtoko–Siliguri automobilių magistralė.

Istorija

Sikkimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 9 a., kai čia atvyko budistų šventasis Padmasambhava (Guru Rinpoče). 15–16 a. Sikkime per nepaliečius ir indus paplito budizmas. 16 a. pabaigoje į Sikkimą ėmė skverbtis tibetiečiai. 1642 susikūrė Sikkimo kunigaikštystė (sostinė Juksomas), kurią valdė tibetiečių kilmės Namgjalų dinastija (pradininkas Phuntsogas Namgjalas); valdovai titulavosi radžomis (čogjalomis). 17 a. Sikkime pradėjo plisti Tibeto budizmas, tapęs valstybine religija. 1717–33 Sikkimą dažnai puldinėjo Nepalas. 1816 Sikkimo valdovai, siekdami atsispirti Nepalui, pradėjo orientuotis į Didžiąją Britaniją; 1839 jai atidavė Dardžilingą. Nuo 1861 Didžiosios Britanijos protektoratas; priklausė Britų Indijai. 1890 sutartimi su Kinija buvo nustatytos Sikkimo sienos. 1894 sostine tapo Gangtokas. 1947, paskelbus Indijos nepriklausomybę, Sikkime prasidėjo neramumai prieš autokratinį Namgjalų dinastijos valdymą. Namgjalai kreipėsi pagalbos į Indiją; 1949 Sikkimas tapo Indijos protektoratu. 1950 12 05 sutartimi su Indija gavo plačią autonomiją (Indija kontroliavo tik Sikkimo užsienio politiką, gynybą ir ryšius). 7–8 dešimtmetyje pablogėjus Indijos ir Kinijos santykiams Sikkimo reikšmė regione labai sustiprėjo. 1974 04 Sikkime įvyko pirmieji visuotiniai rinkimai į Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą. 1974 07 priimta konstitucija, kuri apribojo monarcho valdžią. 1974 09 gavo asocijuotos Indijos valstijos statusą. Per 1975 04 referendumą dauguma Sikkimo gyventojų pritarė monarchijos panaikinimui ir Indijos valstijos statusui. Nuo 1975 05 16 Sikkimas – 22 Indijos valstija. Sikkime veikia kelios vietos gyventojų partijos (Kongreso partija, Sikkimo demokratinis frontas ir kitos).