šilagiris

šlagiris, miško augavietės tipas, būdingas pakilioms ar lygioms, gerai drenuotoms reljefo vietoms su lengvos ar vidutinės granuliometrinės sudėties dirvožemiais. Šilagiris daugiausia paplitęs kalvoto moreninio reljefo vietovėse. Vyrauja eglynai, auga pušynai, beržynai, rečiau ąžuolynai, baltalksnynai, drebulynai, dažniausiai mišrūs su eglėmis. Dažniausiai netankų traką sudaro šermukšniai ir lazdynai. Žolių danga tankoka, vyrauja kiškiakopūsčiai, mėlynės, medutės, avietės ir katuogės. Samanų danga netanki, joje auga šilsamanės ir gūžtvės. Dirvožemiai – neįsotintieji balkšvažemiai ir rudžemiai, paprastieji ir pajaurėję išplautžemiai, karbonatingieji ir paprastieji smėlžemiai.

šilagiris

307

-miškas; -miškai