Silèzijos vaivadijà (województwo śląskie) yra Lenkijos pietuose. Ribojasi su Čekija ir Slovakija.
Plotas 12 294 km2. 4,40 mln. gyventojų (2021).
Centras – Katowicai (285 700 gyventojų, 2021; konurbacijoje 2,25 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Čenstakava (213,1), Katowicų konurbacijos miestai (Sosnowiecas – 193,7, Gliwicės – 174,0, Zabrze – 158,3, Bytomas – 153,3), Bielsko‑Biała (169,1).
Zabrze; Makoszowy anglių kasykla (kasyba nutraukta 2016, vyksta demontavimo darbai)
Labiausiai urbanizuota ir tankiausiai gyvenama Lenkijos vaivadija. Miesto gyventojų 76,1 %; gyventojų vidutinis tankis (357 žm./km2, 2021) apie 3 kartus didesnis už vidutinį Lenkijos gyventojų tankį (tankiausiai gyvenama Aukštutinės Silezijos pramoniniame regione – daugiau kaip 1000 žm./km2).
Silezijos vaivadija suskirstyta į 17 apskričių; 19 miestų turi apskrities teises.
Didesniąją Silezijos vaivadijos dalį užima Silezijos‑Krokuvos aukštuma (aukščiausia vieta – Góra Zamkowa, 504 metrai). Šiaurės rytuose įsiterpusi Mažosios Lenkijos aukštumos dalis. Vakaruose – Silezijos žemumos pakraščiai. Pietuose – Prieškarpatė ir Vakarų Karpatų išorinio pakraščio (Vakarų Beskidų) dalis; Vakarų Beskiduose yra vaivadijos aukščiausia vieta – Pilsko kalnas (1557 metrai).
Klimatui įtakos turi jūrinių oro masių pernašos. Aukštumose metų vidutinė temperatūra 7–8 °C, kalnuose mažiau kaip 4–6 °C. Per metus iškrinta 650–750 mm kritulių, kalnuose iki 1300–1400 milimetrų. Silezijos vaivadija yra Vyslos ir Oderio (Odros) upių baseinuose (per vaivadiją eina tų upių vandenskyra). Silezijos vaivadijos teritorijoje prasideda Vysla ir jos intakai Pilica, Przemsza, Soła, teka Oderio aukštupys, prasideda Oderio intakai Kłodnica, Warta. Yra dirbtinių vandens telkinių (Goczałkowicių, Żywieco, Porajaus ežerai).
Vyraujantys dirvožemiai – išplautžemiai, rudžemiai ir smėlžemiai; vaivadijos vidurinėje dalyje yra kalciažemių. Aukštutinės Silezijos pramoniniame regione dirvožemiai labai pakitę dėl ūkinės veiklos. Miškai užima 32,3 % teritorijos; miškingiausios (daugiau kaip 50 %) – Tarnowskie Góry, Lublinieco, Żywieco apskritys. Vyrauja spygliuočių miškai (daugiausia pušynai, kalnuose – eglynai). Saugomos teritorijos užima apie 22 % ploto; yra kraštovaizdžio parkų, rezervatų. Ekologiniu atžvilgiu didžiausia aplinkos tarša – Aukštutinės Silezijos pramoniniame regione (labiausiai aplinką teršia energetikos, metalurgijos, kasybos pramonės įmonės).
Silezijos vaivadija – pramoninė vaivadija, ekonomiškai viena stipriausių Lenkijoje. Pramonė daugiausia sutelkta vaivadijos vidurinėje dalyje – Aukštutinės Silezijos pramoniniame regione. Nuo 1989 Silezijos vaivadijoje ūkio šakos (ypač anglių kasybos pramonė) restruktūrizuojamos – uždaromos kai kurios kasyklos (tarp jų – viena didžiausių Lenkijoje akmens anglių kasyklų Siemianowice; veikė 1855–1998), perkvalifikuojami darbininkai.
1996 įkurta Katowicų laisvoji ekonominė zona (turi keletą padalinių; didžiausi investuotojai – bendrovės Fiat, General Motors Corporation, Isuzu Motors, Delphi Automotive Systems).
Kasama akmens anglys (Aukštutinės Silezijos anglių baseine), cinko, švino rūdos, smiltainis, klintis, mergelis, smėlis, gaunamos gamtinės dujos; yra geležies rūdos (Čenstakavos apylinkėse), sieros (prie Rybniko), kalio druskos telkinių (neeksploatuojami). Šiluminės elektrinės (Rybniko, Łaziskos, Łagiszos, Jaworzno III) kūrenamos akmens anglimis; yra hidroakumuliacinė elektrinė. Juodoji metalurgija (iš importinės, daugiausia Ukrainos, geležies rūdos lydoma geležis; įmonės Dąbrowa Górniczoje, Sosnowiece, Świętochlowicėse), spalvotoji metalurgija (lydoma cinkas, švinas, aliuminis). Mašinų (Gliwicėse, Zabrze, Katowicuose, Bytome, Piekary Śląskie, Świętochlowicėse ir daugelyje kitų miestų), transporto priemonių, daugiausia automobilių (Bielsko‑Białoje, Tychy, Gliwicėse, Sosnowiece), geležinkelio riedmenų (Chorzówe) gamyba. Metalo apdirbimo, elektrotechnikos, chemijos (plastikų, neorganinės ir organinės chemijos, buitinės chemijos gaminių, farmacijos), cemento ir kitų statybinių medžiagų, stiklo, keramikos, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus ir plaušienos, tekstilės (vilnos, medvilnės, lino), odos, siuvimo, poligrafijos, maisto (mėsos, alaus) pramonė. Žemės ūkis palyginti menkas, kiek daugiau išplėtotas Čenstakavos, Pszczynos, Raciborzo apylinkėse; dideli dirvožemių plotai užteršti sunkiaisiais metalais, dirvonuojanti žemė sudaro apie 17,5 % vaivadijos ploto. Žemės ūkio naudmenos užima 50,3 % teritorijos (37,1 % – ariamoji žemė, 12,3 % – pievos ir ganyklos, 0,9 % – sodai). Vyrauja nedideli ūkiai (vidutiniškai apie 4 hektarų). Auginama javai (daugiausia kviečiai, rugiai), bulvės, rapsai. Veisiama galvijai, avys, kiaulės, naminiai paukščiai. Sodininkystė (Bielsko‑Białos apylinkėse), daržininkystė.
Turizmas; svarbiausi turistiniai ir rekreaciniai regionai – Vakarų Beskidai (žiemos sporto centrai, kalnų turizmas) ir Silezijos‑Krokuvos aukštumos dalis – Krokuvos‑Čenstakavos aukštuma (kraštovaizdžio parkas Orlich Gniazd, karstinės reljefo formos). Vandens sportas (dirbtiniuose vandens telkiniuose). Piligrimystės centrai – Čenstakava (daugiau kaip 4 mln. maldininkų per metus), Piekary Śląskie.
Balneologijos kurortai – Goczałkowice‑Zdrójus, Jastrzęmbie‑Zdrójus, Ustrońis (mineralinio vandens versmės). Silezijos vaivadijoje tankiausias iš visų Lenkijos vaivadijų kelių tinklas. Geležinkeliai ir automobilių keliai iš Aukštutinės Silezijos pramoninio regiono miestų į Gdanską ir Gdynę, Varšuvą, Pietų Europos, Vokietijos, Ukrainos miestus. Daug logistikos centrų. Gliwicių kanalas (jungia Aukštutinės Silezijos pramoninį regioną su Oderiu). Katowicų tarptautinis oro uostas (Pyrzowicėse; 4,84 mln. keleivių, 2019).
Silezijos vaivadija įkurta 1999 iš dalies buvusių Čenstakavos, Katowicų ir Bielsko vaivadijų.
-śląskie