simbòlinis kapitãlas, sukaupti ir nuolat atnaujinami populiarumo ištekliai, kylantys iš viešo pripažinimo – garbės, kilmės, rango, socialinio statuso, prestižo, vartotojų pabrėžiamų kitų ypatybių. Simbolinio kapitalo sąvoka susijusi su istoriškai ilgą laiką puoselėtu socialiniu statusu, reputacija, pripažintų asmenų vardais ir titulais. Viešo populiarumo augimas ir kaupimas lemia simbolinio kapitalo didėjimą. Simbolinį kapitalą plėsti padeda populiarinimas ir pripažinimo cirkuliacija. Simbolinis kapitalas susijęs su kultūrine verte, kultūriniu kapitalu – simbolinis kapitalas įkūnija jį, suteikia jam autoritetą. Simbolinio kapitalo cirkuliacija ir didinimas yra panašūs į prekės ženklo populiarinimą ir rinkodarą, nes abu atvejai priklauso nuo tam tikros institucijos gebėjimo garantuoti pripažinimą, bet skiriasi žmogaus autoriteto dinamikos požiūriu. Žmogaus vardas, kaip prekės ženklas ir idėja, gali būti plačiai naudojamas komunikacijoje. Simbolinio kapitalo raida priklauso nuo jo virtualaus ir realaus perkeliamumo iš vienos srities į kitą ir likvidumo. Garsus giminės vardas, populiarumas televizijoje, sportininko ar karo didvyrio garsumas yra likvidūs, jei jie gali tapti populiarūs kitose sferose – politikoje, literatūroje, religijoje ir kitur. Vienoje sferoje sukaupta vieša garbė, kultūrinė ar socialinė vertė gali lengvai suteikti pranašumo kitoje. Turimas simbolinis kapitalas gali būti keičiamas į finansinį reklamuojant prekes ar suteikiant papildomą prestižą institucijoms (bendrovėms, organizacijoms, įstaigoms). Vis dėlto toks pakeitimas nėra paprastas mechaninis veiksmas, jis susijęs su atpažinimo naujoje grupėje problema. Netinkama socialinė niša, nuomonių ir interesų laukas, lūkesčių neatitikimas, pasyvumas, konkurencija, viešosios nuomonės požiūriu nesuderinamas pakeitimas turi poveikio populiarumo praradimui ir simbolinio kapitalo mažėjimui.
Simbolinio kapitalo samprata plačiai vartojama sociologijoje, antropologijoje, politikos moksluose, vadyboje, ekonomikos moksluose. Vokiečių sociologas M. Weberis pabrėžė socialinio statuso, reitingo svarbą. Simbolinio kapitalo sąvoką aprašė prancūzų sociologas P. Bourdieu. Jis pastebėjo, kad simbolinis kapitalas suteikia asmenims papildomą politinę, socialinę, ekonominę ir kitokią galią. Moderniais laikais simbolinio kapitalo sąvoka gali būti priskiriama institucijoms, pastatams, miestams, gamtovaizdžiams, kurie nėra laikomi prekės ženklu. Simbolinio kapitalo didėjimo neigiami reiškiniai – asmeninių ir kolektyvinių vertybių virtimas mainomosiomis vertėmis, simbolinės valdžios ir simbolinės prievartos didėjimas, manipuliacijos plėtra viešojoje erdvėje. Didesnis simbolinis kapitalas daugeliu atvejų pakeičia ekspertų nuomonę, lemia valdžios politinius sprendimus. Simbolinės valdžios ir simbolinio kapitalo turėjimas veikia simbolinės prievartos didėjimą, kai populiarumas ir valdžia dėl įvairių reikšmių ir hierarchijų sistemos lemia nesąmoningus pasirinkimus, vertinimus. Simbolinis kapitalas ir simbolinė prievarta diktuoja veiklos kryptis, elgesio būdus, lemia vienų institucijų ar socialinių struktūrų laikymą pranašesnėmis už kitas; tai lemia ne gebėjimų, žinių, kokybės ar kitos charakteristikos, bet sukauptas populiarumas. Šiuolaikinių kūrybinių ir kultūrinių veiklos rūšių raida, globalinė komunikacija, visuomenės tinkliškumas (aktyvus jos narių dalyvavimas įvairiose organizacijose, politinėse partijose, rinkimuose ir kitur) skatina simbolinio kapitalo reikšmės didėjimą. Simbolinis kapitalas daugiau susijęs su kultūrinio kapitalo kūrimu, populiarumo naujovėmis, įvaizdžiu, vartojimu, bet mažiau – su kilme, socialiniu statusu ir kitais tradiciniais reiškiniais.
L: P. Bourdieu La Distinction Paris 1979; A. Dolgin The Economics of Symbolic Exchange Berlin 2009.
854