Simferòpolis (Simferopol), miestas Ukrainos pietuose, Krymo pusiasalio vidurinėje dalyje, į šiaurės rytus nuo Sevastopolio; Krymo Autonominės Respublikos centras.
336 200 gyventojų (2021). Įsikūręs prie Salhiro upės (teka į Azovo jūros Sivašo lagūną), prie Simferopolio yra Simferopolio tvenkinys (įrengtas 1954). Per Simferopolį eina Zaporožės–Sevastopolio geležinkelis ir plentas; plentai į Aluštą, Feodosiją, Eupatoriją; troleibusų linija į Jaltą (ilgis 86 km, ilgiausia troleibusų linija pasaulyje). Tarptautinis oro uostas. Mašinų (gręžimo platformų atviroje jūroje, laivų automatinių įrenginių, transformatorių, specialios paskirties elektros variklių; gamykla Fiolet), elektrotechnikos, chemijos (plastikų, buitinės chemijos), statybinių medžiagų pramonė. Ukrainos nacionalinis V. Vernadskio (įkurtas 1918), Krymo S. Georgijevskio medicinos (1931), Simferopolio ekonomikos ir valdymo (1994), Krymo inžinerinis pedagoginis (1993) universitetai, Krymo teisės institutas (2006), Zaporožės universiteto filialas, geležinkelio transporto, meno, kitos aukštosios mokyklos. I. Franko biblioteka (įkurta 1834). M. Gorkio rusų darmos (įkurtas 1820), Krymo ukrainiečių muzikinis dramos (1955), Krymo totorių muzikinis dramos, lėlių teatrai. Filharmonija. Cirkas. Krašto (įkurtas 1921), etnografijos (1993), Simferopolio istorijos (2009), meno muziejai, I. Selvinskio namas muziejus. Parkai.
Architektūra
Seniausias pastatas – Kabib Džami mečetė (1508). Pagal 1794 miesto planą stačiakampis gatvių tinklas suderintas su spinduliniu planu, centre įrengta pusapskritė soboro aikštė, joje pastatytas Aleksandro Neviškio soboras (18 a.). Išliko klasicistinių pastatų: Taranovo‑Beloziorovo namas (dabar medicinos mokykla; 1826), M. Voroncovo rūmai (1827, architektas Elsonas) su parku (dabar priklauso Ukrainos nacionaliniam V. Vernadskio universitetui). 20 a. viduryje rekonstruota miesto centrinė dalis su parku, pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų, administracinių ir visuomeninių pastatų: geležinkelio stoties rūmai (1953, architektas Duškinas), universalinė parduotuvė (1969, architektė M. Melik-Parsadanova), viešbutis Moskva (1973, architektas V. Kondrackis), Krymo ukrainiečių muzikinis dramos teatras (1977, architektė S. Afzametdinova, inžinieriai T. Kapelis, E. Bykovas). Miesto pietrytiniame pakraštyje – senovės Skitijos valstybės sostinės Skitų Neapolio liekanos, tarp jų – karaliaus mauzoliejaus.
2271
Istorija
Manoma, 2 a. pr. Kr. Simferopolio vietoje skitų karalius Skilūras įkūrė Skitijos sostinę Skitų Neapolį, 3 a. jį sugriovė gotai. Vėliau čia buvo Krymo totorių Kermenčiko gyvenvietė, 15 a. išaugęs Akmesdžito (Baltosios mečetės) miestas tapo kalgos, Krymo chanato antrojo asmens (po chano), rezidencija. Krymą prijungus prie Rusijos (1783) miestas 1784 pervadintas Simferopoliu ir tapo Taurijos srities (vėliau gubernijos) administraciniu centru. 1921–45 buvo Rusijos Sovietų Federacinei Socialistinei Respublikai priklausančios Krymo Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė, 1945–54 – Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Krymo srities, 1954–91 – Ukrainos Sovietų Socialistinės Respublikos Krymo srities, nuo 1991 – Ukrainos Krymo Autonominės Respublikos centras. 1839 buvo apie 7000, 1897 – 49 078, 1926 – 88 000, 1959 – 186 000, 2001 – 363 600 gyventojų. 2014 su Krymu aneksuotas Rusijos.
Lietuviai
Per I pasaulinį karą čia buvo apie 600 evakuotų lietuvių, daugiausia iš Užnemunės. 1915 įkurtas Lietuvių komitetas organizavo rinkliavas ir labdaros vakarus (1918 įkurtos vadinamosios Krymo liaudies respublikos valdžia nusavino komiteto pinigus ir dokumentus). Lietuvių prašymu iš Sankt Peterburgo atvykęs kunigas S. Draugelis laikė pamaldas vokiečių katalikų bažnyčioje, čia vyko ir lietuvių susirinkimai, kiti renginiai. 1918 dalis lietuvių iš Simferopolio grįžo į Lietuvą.
1999 Simferopolyje įkurta Krymo respublikinė M. K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugija (pirmininkė V. M. Loginova, apie 100 narių) turi 16 skyrių kitose Krymo vietovėse, įsteigė sekmadieninę lituanistinę mokyklą, leidžia Ukrainos lietuvių mėnesinį laikraštį Tiltas (dalis teksto ukrainiečių ir rusų kalbomis). 2000 labdaros fondas LiUk Simferopolyje surengė šiuolaikinės lietuvių grafikos parodą. 2001 Simferopolio lietuviai paminėjo M. K. Čiurlionio gimimo 125 metines. Miesto bibliotekoje veikia lietuviškų leidinių nuolatinė paroda. 21 a. pradžioje pradėtas istorinis tyrimas Lietuviai Kryme / Litovci v Krymu (vadovė G. Abraškevičienė), 2004 ir 2006 Simferopolyje išleisti tyrimo straipsnių rinkiniai Lietuviškas pėdsakas Krymo žemėje / Litovskij sled na Krymskoj zemle (sudarytojos G. Abraškevičienė ir V. M. Loginova; tekstas rusų ir lietuvių kalbomis).