Šimkaičių miškas

Šimkáičių mškas yra Jurbarko rj. savivaldybės teritorijoje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Skirsnemunės. Plotas 3850 ha, mišku apaugę 3400 hektarų. Susideda iš Drebuloto, Šimkaičių, Pavidaujo ir Vidgirio miškų. 91 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioniniam padaliniui, kiti miškai – privatūs. Masyvą kerta Raseinių–Jurbarko plentas. Per Šimkaičių mišką teka Mituvos dešinieji intakai: Vidauja, Tidikas ir Vidaujaitė. Reljefas lygus, upeliai sureguliuoti, dalis miškų nusausinta. Miško augavietės įmirkstančios ir perteklinio drėgnumo. 85 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 15 % apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 9 %. Eglynų yra 20 %, beržynų 44 %, juodalksnynų 28 %, uosynų 3 %, drebulynų 4 %, ąžuolynų ir baltalksnynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 34 %, pusamžiai medynai 24 %, bręstantys 16 %, brandūs 26 %. Medynų vidutinis amžius 44 m., bonitetas I,2, skalsumas 0,71, tūris 173 m³/ha, metinis prieaugis 6,2 m³/ha. Miške yra 10 miško buveinių (5,7 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių 8 lizdavietės, 4 perimvietės ir 2 istorijos kultūros objektai: Lietuvos partizanų generolo J. Žemaičio (slapyvardis Vytautas) vadavietė ir partizanų žūties vieta.

Nuo 1944 Šimkaičių miške veikė Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai. 1953 05 30 miške įrengtame bunkeryje specialiomis dujomis buvo apnuodytas ir suimtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis. Ši data laikoma organizuoto Lietuvos partizanų pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui pabaiga.

2355

228