Simnas

Sinas, miestas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, 24 km į vakarus nuo Alytaus; seniūnijos, parapijos centras. 1198 gyventojai (2020). Simnas įsikūręs tarp Simno, Giluičio ežerų ir Spernios tvenkinio. Per Simną teka Spernia (įteka į Simno ežerą). Pro Simną eina Alytaus–Marijampolės geležinkelis ir Alytaus–Kalvarijos plentas. Kelių tiesimo, melioracijos, vandentiekio tinklų įrengimo bendrovė Alytaus melioracija, siuvimo bendrovės Dainava filialas. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Paštas, ambulatorija, girininkija, gimnazija, žemės ūkio, specialioji mokyklos, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka. Netoli Simno yra Žuvinto biosferos rezervatas.

Simno herbas

Architektūra

Miesto planas spindulinis, savaimingos raidos, išsirutuliojęs iš linijinio (susiklostė iki 19 a. pradžios). Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra ištįsusio trikampio formos aikštė, susidariusi iš pagrindinės gatvės (Alytaus–Kalvarijos kelio) atkarpos paplatėjimo. Šalutinės gatvės miesto centre sudaro įvairaus dydžio gana taisyklingus kvartalus. Miesto senojoje dalyje vyrauja 20 a. 1–2 aukštų pastatai, iš jų nemažai tipinių.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1520) ir varpinė Simne

Renesansinė mūrinė trinavė bazilikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1520, 1674 paaukštintas bokštas, pristatyta presbiterija, vėliau – 2 koplyčios, zakristija, remontuota po gaisrų 1917); ant bokšto – ornamentuotas kryžius (19 a.), viduje – medinis barokinis altorius su skulptūromis (18 a.), paveikslas Švč. Mergelė Marija (18–19 amžius).

2271

Istorija

Manoma, Simnui pradžią davusi gyvenvietė pradėjo kurtis 15 a. pirmame ketvirtyje. Simnas pirmą kartą paminėtas 1494 (netiesiogiai – ir dvaras). Nuo 16 a. pradžios buvo Simno dvaras ir palivarkas. 1520–26 pastatyta mūrinė bažnyčia, jos fundacijos privilegijoje Simnas vadinamas miestu, jis įrašytas į 1529–67 neprivilegijuotųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąrašą. 16 a. – valsčiaus centras. 1599 Simnui suteikta turgaus privilegija (nuo 1625 – ir prekymečių).

1625–26 Simno valdytojas P. Sapiega Simnui išrūpino Magdeburgo teisę (patvirtinta 1636, 1650, 1664, 1679, 1717, 1744, 1776 panaikinta, 1792 trumpam atkurta). 1639 mieste leista kurtis žydams. 1661–62 Simne veikė visos magdeburginio miesto institucijos, buvo amatininkų. Per 1709–10 badą ir marą mirė daug Simno ir apylinkių gyventojų. 1737 buvo 43, 1775 – 88 namai. Nuo 1782 minima parapinė mokykla (uždaryta po 1830–1831 arba 1863–1864 sukilimo). 1795–1807 Simnas priklausė Naujosios Prūsijos provincijai, 1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei. 1844 arba 1847 ir 1900 degė. Per 1863–1864 sukilimą birželį jį buvo užėmę sukilėliai. 19 a. antroje pusėje–1950 Simnas buvo valsčiaus centras. 1864 atidaryta valstybinė pradinė mokykla. 1869 Simnas neteko miesto teisių. 1876 įsteigta teismo įstaiga, 1878 atidaryta vaistinė, 1897 – telegrafas. 1887 Simną su Alytumi sujungė plentas, 1901 į pietus nuo miestelio nutiestas Varėnos–Suvalkų geležinkelis. 1897 bažnyčioje įvestos lietuviškos pamaldos.

Per Rusijos 1905–07 revoliuciją Simne vyko gyventojų demonstracijos. 1907 įsikūrė Žiburio draugijos skyrius, vartotojų draugija. Simnas nukentėjo 1914–15 per I pasaulinį karą. 1923 baigus tiesti Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelį Simnas vėl prijungtas prie Lietuvos geležinkelių tinklo (1919 uždaryta Varėnos–Suvalkų geležinkelio linija). 1930 miestelyje buvo 134 namai (14 mūrinių), 89 parduotuvės, 3 bankai arba jų skyriai, 3 vilnų karšyklos, 2 malūnai, dirbtuvių. Veikė visuomeninių organizacijų ir draugijų: Blaivybės, Jaunalietuvių, Jaunųjų ūkininkų, Katalikų vyrų ir moterų, Pavasarininkų, Žemės ūkio, Lietuvos šaulių sąjungos skyriai.

Per SSRS–Vokietijos karą 1941 06 22 Simną subombardavo nacių Vokietijos aviacija. 1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Vidzgirio miške prie Alytaus nužudyti 182 Simno žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė A. Kušlio, J. Tulabos ir Strauso Lietuvos partizanų būriai. Sovietų valdžia ištrėmė 46 Simno gyventojus. 1950–59 Simnas buvo rajono centras (1950 suteiktos miesto teisės). 1954 pradėjo veikti plytinė, 1956 – linų apdirbimo įmonė, 1979 – siuvimo cechas. 1981 Simnas tapo Alytaus melioracijos statybos ir montavimo valdybos centrine gyvenviete. 1999 patvirtintas Simno herbas. 1796 buvo 703, 1810 – 770, 1863 – 1270, 1897 – 1443, 1923 – 1519, 1959 – 1661, 1970 – 1709, 1989 – 2300, 2001 – 1980, 2011 – 1514 gyventojų.

Simnas

L: A. Miškinis Užnemunės miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės Vilnius 1999.

972