Simonas Konarskis

Konárskis Simonas 1808 03 05Dapkiškių dvaras (prie Miroslavo) 1839 02 27Vilnius, 1830–1831 sukilimo veikėjas. Mokėsi Seirijuose, Seinuose ir Lomžoje. Nuo 1825 tarnavo Lenkijos karalystės kariuomenėje; kapitonas (1831). 1831 dalyvavo generolo D. A. Chłapowskio žygyje padėti Lietuvos sukilėliams, 1833 – vadinamajame J. Zaliwskio žygyje. Buvo paskirtas Marijampolės ir Kalvarijos apygardų karo viršininku. 1833 įsitraukė į J. Lelewelio vadovaujamos Lenkijos emigrantų politinės srovės veiklą. 1834 pradžioje dalyvavo G. Mazzini surengtame žygyje į Savoją, Prancūzijoje su kitais įkūrė 1830–31 Lenkijos ir Lietuvos sukilimo dalyvių Jaunosios Lenkijos organizaciją. Jos tikslas buvo atkurti Abiejų Tautų Respubliką – demokratinę respubliką 1772 sienomis. Paryžiuje su J. Czyńskiu leido radikalios krypties dvisavaitinį laikraštį Północ.

Simono Konarskio portretas (1866 raižinys iš K. Goniewski Szymon Konarski. Obraz dramatyczny w pięciu aktach z prologiem Krokuva, 1889)

Simonas Konarskis kalėjime (Nitano vario raižinys iš M. B. Chodźko Dziesięć obrazów z Wypray do Polski 1833 r. 1834-1835 Paryžius 1841.

Kaip slaptas radikaliųjų emigrantų emisaras 1835 išvyko į buvusią Abiejų Tautų Respubliką organizuoti naujo sukilimo. Užmezgė ryšius su nelegaliomis grupuotėmis Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje; vienas Lenkų liaudies sandraugos organizacijos kūrėjų. Jam pasisekė į ją įtraukti Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos, Tartu, Kijevo universitetų studentus bei vidurinių mokyklų moksleivius ir užmegzti ryšius su Rusijos karinių įgulų Vilniuje, Breste, Babruiske nariais. 1838 06 08 Rusijos policijos suimtas. Tardomas kaltinimą siekimu atkurti Abiejų Tautų Respubliką, kaip demokratinę respubliką, prisiėmė sau. Nuteistas mirti. Sušaudytas. S. Konarskio byloje Vilniuje nuteista apie 80 žmonių, Kijeve ir Odesoje – apie 117 žmonių.

2200

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką