Šimonių girios mūšis

Šimoni grios mšis vyko 1949 11 01–02 tarp Lietuvos partizanų ir sovietinio saugumo.

1949 rudenį Valstybės saugumo ministerijai pavyko suimti kelis Algimanto apygardos partizanus, kurie per tardymus neištvėrę kankinimų ir psichologinio smurto davė parodymus apie jiems žinomų bunkerių vietas Kupiškio apskrities Svėdasų ir Šimonių valsčiuose esančioje Šimonių girioje bei jos apylinkėse. Valstybės saugumo ministerijos kariuomenės 298‑ojo pulko kareiviai 11 01 šturmavo Šimonių girią ir apsupo Algimanto apygardos štabo bunkerį prie Priegodo ežero. Tuo metu bunkeryje slėpėsi Algimanto apygardos vadas A. Starkus, šios apygardos štabo viršininkas A. Pajarskas, A. Starkaus adjutantas Julius Burneika‑Tardytojas (g. 1918), Algimanto apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Aleksandras Matelis‑Audenis (g. 1919 10 09), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybės atstovo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srityje (Rytų Lietuvos sritis) H. Danilavičiaus adjutantas Juozas Leškys‑Algis (g. 1926 03 27), partizanės Stasė Vigelytė‑Živilė (g. 1926 04 07) ir Birutė Elena Šniuolytė‑Ida (g. 1931 05 01). Įvyko kautynės; supratę, kad bunkeris apsuptas ir nėra galimybės išsiveržti, partizanai, nenorėdami pasiduoti, susisprogdino. Jų palaikai buvo palikti žuvimo vietoje; naktį iš 11 01 į 02 partizanų artimieji slapta juos atkasė ir palaidojo Adomynės kaimo (dabar Kupiškio rajono savivaldybės Šimonių seniūnija) kapinėse.

Tą pačią dieną (11 01) Valstybės saugumo ministerijos kariuomenės 137‑ojo šaulių pulko kareiviai su šios ministerijos Kauno skyriaus operatyvinės grupės darbuotojais puolė ir Algimanto apygardos Šarūno rinktinės bunkerį prie Denionių ežero. Jame žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybės atstovas Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srityje H. Danilavičius, partizanai Juozas Lapienis‑Darius (g. 1908 12 02) ir Aloyzas Žilys‑Žirnis (g. 1922 03 30); Šarūno rinktinės vadas S. Gimbutis ir penki partizanai buvo suimti. T. p. 1949 11 01 Šimonių girioje prie Aluotų kaimo bunkeryje žuvo Algimanto apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Pranciškus Galvydis‑Valteris (g. 1909 01 28), o prie Varležerio – Šarūno rinktinės Povilo Plechavičiaus kuopos Žalgirio būrio partizanas Steponas Šukys‑Mauzeris (g. 1911 05 22).

tipinių atminimo ženklų kompozicija šioje vietoje įrengtame Algimanto apygardos štabo bunkeryje 1949 11 01 žuvusiems kovotojams (Šimonių giria, Anykščių rajono savivaldybė; dizaineris Romas Navickas, skulptorius Jonas Jagėla)

Visų šiuose bunkeriuose žuvusių partizanų palaikai slapta buvo palaidoti senosiose Sliepšiškio kaimo (dabar Anykščių rajono savivaldybės Svėdasų seniūnija) kapinėse. 1949 11 02 Šimonių girioje saugumo kariuomenės kareiviai apsupo dar kelis partizanų bunkerius. Pirmiausia buvo užpultas Kęstučio bunkeris prie Sliepšiškio kaimo; kautynėse žuvo Žalgirio būrio vadas Albertas Žilys‑Kęstutis (g. 1920 05 18), partizanai Bronislovas Birka‑Klevas (g. 1920 07 03), Alfonsas Niaura‑Tursas (g. 1919 12 07), Juozas Pakštas‑Gegutė (g. 1901 07 24) ir Vladislava Albina Vizbarienė‑Gražina (g. 1922). Žaibo bunkeryje žuvo partizanai Antanas Jončys‑Žaibas (g. 1925 03 23), Vladas Jančys‑Tėvukas (g. 1904 04 03), Regina Jončytė (g. 1930 07 18), Vytautas Kirdeikis‑Papartis (g. 1924), Kasparas Lapienis‑Dudutis (g. 1927 05 27) ir Jonas Mazurevičius‑Briedis (g. 1925). Buvo sunaikintas ir Drobčiūnų miške įrengtas Viesulo bunkeris. Kautynėse žuvo Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas P. Dilys, rinktinės vado adjutantas Stanislovas Gimbutis‑Rūkas (g. 1921 05 08), Dariaus ir Girėno kuopos vadas P. Černius, Tumo Vaižganto kuopos vadas Albertas Nakutis‑Viesulas (g. 1910), būrio vadas Kazys Palskys‑Ąžuolas (g. 1913 10 20), partizanai Jonas Meškauskas‑Caras (g. 1924 11 26) ir Petras Miškinis‑Šarūnas (g. 1922 06 30); tik Kunigaikščio Margio rinktinės vadui J. Kemekliui iš apsupties pavyko prasiveržti ir pabėgti. Viesulo bunkeryje žuvusių kovotojų palaikai buvo užkasti šalia Svėdasų, vėliau slapta perkelti į Kunigiškių kaimo (dabar Anykščių rajono savivaldybės Svėdasų seniūnija) kapines.

1949 11 01–02 Šimonių girioje ir jos apylinkėse Valstybės saugumo ministerijos kariuomenė iš viso sunaikino aštuonis Algimanto apygardos partizanų bunkerius, kuriuose žuvo 30 partizanų, 10 kovotojų buvo suimta; apygardos štabas jau nebuvo atkurtas.

1999 11 02 partizanų žuvimo vietose atidengti tipiniai atminimo ženklai, prie Priegodo ežero – jų kompozicija.

L: E. Markuckytė, D. Pilkauskas Kovoję už brangią tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija Panevėžys 2008; O. Dapšytė‑Kriukelienė Kupiškio krašto partizanai Vilnius 2013.

-Šimonių girios kautynės

2737