Sion (pranc.; vok. Sitten; Siònas), miestas Šveicarijos pietvakariuose, į pietryčius nuo Ženevos ežero, Berno Alpių papėdėje; Valais kantono centras.
34 700 gyventojų (2019; aglomeracijoje 64 500 gyventojų). 27,4 % Siono gyventojų (2019) – užsieniečiai (daugiausia išeiviai iš Portugalijos, Italijos, Prancūzijos, buvusios Jugoslavijos šalių, Afrikos).
Sion
Sionas įsikūręs Ronos aukštupio slėnyje, prie Ronos ir Sionne’o upių santakos. Per Sioną eina Lozanos–Milano (Italija) geležinkelis ir plentas. Tarptautinis oro uostas. Laikrodžių, elektros prietaisų gamyba, poligrafijos, medienos apdirbimo, tabako, vyno pramonė. Siono apylinkėse auginami vynmedžiai, persikai, skiautėtalapiai fikusai, valgomieji kaštainiai, daržovės; vaisių, daržovių, vyno prekyba. Į pietus nuo Siono yra Grande‑Dixence’o užtvanka (aukštis 285 m), netoli Siono – Saint‑Léonard’o požeminis karstinis ežeras (didžiausias Europoje). Turizmas, žiemos sportas. Davoso sniego ir lavinų mokslinio tyrimo instituto skyrius. Valais kantono mediateka, miesto biblioteka. Dailės, archeologijos, Valais kantono dailės, istorijos ir etnografijos, gamtos istorijos ir kiti muziejai. Tarptautinis senovinių vargonų muzikos festivalis (liepą–rugpjūtį).
Architektūra
Dievo Motinos bazilika ir pilis ant Valère kalvos (Notre-Dame de Valère; 12–15 a.) Sione
Išliko miesto sienos (13 a.), pilių – Montorge’o (1233), Tourbillono (1294), Majorie, Vidomnat (abi 13 a.) liekanų. Romanikos ir gotikos bruožų Dievo Motinos bazilika ir pilis ant Valère kalvos (Notre-Dame de Valère; 12–15 a.); vargonai (apie 1430) – seniausi pasaulyje veikiantys bažnyčios vargonai. Bažnyčiai bazilikos rangas suteiktas 1987. Pilyje (buvusioje vyskupo rezidencijoje) veikia muziejus. Vėlyvosios gotikos Dievo Motinos katedra (15 a. antra pusė, 12 a. bokštas), Šv. Teodulio bažnyčia (16 a. pradžia, karališkoji kripta), rotušė (1661).
Istorija
Dabartinio Siono vietoje žmonių gyventa nuo vėlyvojo mezolito, išliko daug įvairių laikotarpių archeologinių kultūrų. Antikos laikais čia gyveno keltiška sedunų gentis, ją nukariavę romėnai kūrėsi greta.
Nuo 6 a. vyskupijos (seniausia Šveicarijoje) centras, čia rezidavęs vyskupas buvo ir pasaulietinis viso Valais kantono valdovas (iš dalies juo išliko iki 1798). 13 a. Sionas gavo savivaldos privilegijų prekybos ir baudžiamosios teisės srityje. 1339 tapo laisvuoju imperijos miestu.
Miestas labai nukentėjo per 1348 maro epidemiją ir 1474–77 Burgundijos karus, vėliau miestiečiai ilgai kovojo su vyskupu dėl ankstesnių privilegijų išsaugojimo. 16 a. mieste atsirado daug protestantų, bet ilgainiui dėl kontrreformacijos daugelis išsikėlė arba sugrįžo į katalikybę.
1798–1801 čia rezidavo Napoleono Bonaparto įkurtos Helvecijos respublikos vyriausybė. Per 1847 Šveicarijos pilietinį Sonderbundo karą Sionas buvo katalikiškų jėgų pusėje, 1847 12 pasidavė federacinei kariuomenei.
2271