sirenà (lot. siren(a) < gr. seirēn), didelės galios garso arba ultragarso šaltinis. Veikia periodiškai nutraukiant dideliu greičiu į aplinką srūvantį dujų arba skysčio srautą. Pagal veikimo principą sirenos skirstomos į dinamines (naudojamas dažniausiai) ir pulsuojančiąsias. Dinaminės sirenos pagal konstrukciją dar skirstomos į ašines (jose srautas pertraukiamas sukant skylėtą arba dantytą diską (rotorių) kito tokio paties disko atžvilgiu) ir spindulines (jose vienas kito atžvilgiu sukami skylėti cilindrai). Pulsuojančiųjų sirenų srautas pertraukiamas slankiojančiu stūmokliu su įpjovomis. Sirenos skleidžiamo garso dažnis priklauso nuo rotoriaus skylučių skaičiaus ir apsisukimų skaičiaus per minutę. Garsinių sirenų dažnių intervalas dažniausiai 200–300 Hz, ultragarsinių – 80–100 kHz. Dujų srauto sirenos naudojamos signalizacijai ir technologiniams procesams (aerozoliams koaguliuoti, putoms naikinti, rūkui sklaidyti, šilumos ir masės mainams spartinti ir kitiems). Skysčio srauto sirenos naudojamos emulgavimo, dispergavimo ir maišymosi procesams spartinti.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką