Srijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Sirijos BVP struktūra (2011)
Sirija – ekonomiškai silpna valstybė. Po nedidelių ekonominių reformų 2011–2012 Sirijos ūkis patyrė politinių neramumų poveikį. Ekonomikos plėtra sulėtėjo dėl tarptautinių sankcijų, vidaus vartojimo mažėjimo, naftos produktų gamybos lėtėjimo, išaugusio nedarbo lygio, žemės ūkio žemo produktyvumo, didelio gyventojų skaičiaus prieaugio. 2010 BVP sudarė 59,96 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 107,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 2802 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 5040 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Infliacija – 7 % (2011). Užsienio skola 8,006 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).
Pramonė
Svarbiausios Sirijos naudingosios iškasenos – nafta ir gamtinės dujos. Nafta gaunama šalies šiaurės rytuose, as Suvaidos, Deir az Zauro muchafazose, Rumailano telkinyje (naftotiekis jungia su Chimso naftos valymo įmone); 2010 naftos buvo gaunama 401 000 barelių per dieną. Kasama fosfatai (Palmyros apylinkėse), gipsas, druska. Sirijos svarbiausių naudingųjų iškasenų rodikliai – 1 lentelėje.
| nafta (žaliavinė), tūkst. tonų | 20 632 |
| gamtinės dujos, mln. kubinių metrų | 5 626 |
| fosfatai, tūkst. tonų | 3 678 |
| gipsas, tūkst. tonų | 448 |
| druska, tūkst. tonų | 81 |
2008 pagaminta 38,71 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos; apie 65 % jos pagamina šiluminės elektrinės. Didžiausia hidroelektrinė – Tabkos (galia 800 megavatų; prie Eufrato). Naftos chemijos (naftos valymo), tekstilės (medvilnės, šilko), statybinių medžiagų (cemento), chemijos (trąšų), odos pramonė. Metalo dirbinių, kilimų audimo dailieji amatai. Pramonės didžiausi centrai: Damaskas, Chalebas, Chama, Latakija, Chimsas. Sirijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
| fanera, tūkst. kubinių metrų | 7,8 |
| popierius ir kartonas, tūkst. tonų | 75,0 |
| cementas, tūkst. tonų | 5 100,0 |
| alyvuogių aliejus, tūkst. tonų | 152,0 |
| vilnamedžių aliejus, tūkst. tonų | 61,0 |
| sojų aliejus, tūkst. tonų | 50,0 |
| benzinas, tūkst. barelių | 12 921,0 |
| tepalai, tūkst. barelių | 29 346,0 |
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis daugiausia plėtojamas Viduržemio jūros pakrantėje ir Eufrato slėnyje. Ariamoji žemė užima apie 26 % (apie 20 % drėkinama Eufrato ir al Asi vandeniu), daugiamečiai augalai – 4 % Sirijos teritorijos. Auginama vilnamedžiai, vaismedžiai, kviečiai, miežiai, kukurūzai, aliejiniai augalai, daržovės, cukriniai runkeliai. Sirijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, asilai, avys, ožkos, kupranugariai, naminiai paukščiai. Sirijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje. Žvejyba; 2007 sugauta 17 881 tona žuvų. Daugiausia žvejojama Viduržemio jūroje.
| kviečiai | 4 041,1 |
| miežiai | 784,5 |
| kukurūzai | 177,0 |
| bulvės | 570,1 |
| cukriniai runkeliai | 1 150,0 |
| lęšiai | 109,0 |
| migdolai | 76,1 |
| aliejus | 495,3 |
| pomidorai | 732,5 |
| moliūgai | 136,0 |
| agurkai | 146,5 |
| baklažanai | 153,1 |
| svogūnai | 98,5 |
| apelsinai | 602,9 |
| citrinos | 130,0 |
| obuoliai | 208,2 |
| abrikosai | 112,7 |
| vyšnios | 75,0 |
| persikai | 57,4 |
| vynuogės | 273,0 |
| arbūzai | 606,7 |
| melionai | 105,0 |
| figos | 41,1 |
| galvijai | 1 168,3 |
| arkliai | 15,5 |
| asilai | 111,8 |
| kupranugariai | 24,5 |
| avys | 22 865,0 |
| ožkos | 1 561,3 |
| vištos | 24 500,0 |
| jautiena | 65,5 |
| aviena | 204,6 |
| vištiena | 174,9 |
| karvių pienas | 1 705,9 |
| avių pienas | 873,7 |
| ožkų pienas | 97,0 |
| vištų kiaušiniai | 171,5 |
| vilnos (nevalytos) | 34,0 |
Turizmas
2007 Siriją aplankė 6 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Irako (25,5 %), Jordanijos (15,2 %), Turkijos (8,1 %), Libano (2,4 %). Pajamos iš turizmo sudarė 3,3 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2007). Labiausiai lankoma Damaskas (viena seniausių islamo šventųjų vietų), Chalebas, Chimsas, Palmyra, senoviniai kaimai Sirijos šiaurės vakaruose, kurortai prie Viduržemio jūros.
Transportas ir ryšiai
2010 Sirijoje geležinkelių buvo 2052 kilometrai. 2008 geležinkeliais pervežta apie 1,1 mlrd. keleivių, apie 9 mln. tonų krovinių. Geležinkeliai jungia didžiuosius miestus: Damaską, Chimsą, Chalebą, ar Rakką, Deir az Zaurą, al Kamišli. 2009 automobilių kelių buvo 68 157 kilometrai, iš jų 61 514 kilometrų (1103 kilometrai – automobilių magistralės) su kieta danga. 3 tarptautiniai oro uostai – Chalebo, Damasko (5,5 mln. keleivių, 2010) ir Basselio al Assado (netoli Latakijos). Vidaus vandenų kelių 900 kilometrų (laivuojamas Eufratas). 2008 buvo įregistruota 119 laivų; prekybinio laivyno tonažas 317 200 bruto tonų. Jūrų svarbiausi uostai – Tartusas, Latakija, Banijasas. 2010 buvo 1997 kilometrai naftotiekių, 3161 kilometras dujotiekių.
Bankai
2012 veikė Sirijos centrinis bankas (įkurtas 1956, būstinė Damaske) ir 20 komercinių bankų. Sirijos piniginis vienetas – Sirijos svaras (dar vadinamas Sirijos lira), lygus 100 piastrų, įvestas 1919 vietoj Egipto svaro. Damasko vertybinių popierių birža įkurta 2009.
Užsienio prekyba
Sirijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2011 eksportuota prekių už 12,66 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 13,81 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama žaliavinė nafta, naftos produktai, medvilnė, tekstilės gaminiai, vaisiai, daržovės, mėsa, kviečiai. Importuojama daugiausia mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, maisto produktai, metalai, cheminės medžiagos, plastikai, popierius. Sirijos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Siriją prekių už 3,3 mln. litų, importavo iš Sirijos – už 1,0 mln. litų.
2271
-Sirijos pramonė; -Sirijos žemės ūkis; -turizmas Sirijoje; -Sirijos transportas; -Sirijos bankai; -Sirijos užsienio prekyba; -Sirijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Sirijos konstitucinė santvarka