sstolė (gr. systolē – sutraukimas, suspaudimas), širdies prieširdžių ir skilvelių susitraukimas, per kurį iš širdies išstumiamas pritekėjęs kraujas. Iš pradžių susitraukia prieširdžiai. Susitraukiant kairiajam prieširdžiui atsidaro dviburis vožtuvas ir kraujas pro jį išstumiamas į kairįjį skilvelį. Susitraukiant dešiniajam prieširdžiui atsidaro triburis vožtuvas ir kraujas teka į dešinįjį skilvelį. Po to prasideda skilvelių sistolė. Yra dvi skilvelių susitraukimo fazės. Per pirmąją įsitempia širdies raumuo, jos vožtuvai lieka uždari ir kraujo spaudimas skilveliuose ima didėti. Per antrąją fazę atsidaro aortos ir plaučių arterijos kamieno pusmėnuliniai vožtuvai ir kraujas iš kairiojo skilvelio išstumiamas į aortą, o iš dešiniojo skilvelio – į plaučių arterijos kamieną. Kai iš skilvelių išteka tiek kraujo, kad spaudimas juose tampa mažesnis už spaudimą aortoje ir plaučių arterijos kamiene, jų pusmėnuliniai vožtuvai užsidaro, prasideda diastolė. Normaliai širdis susitraukia 60–90 kartų per minutę.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką