Šiùrpilio pliakalnis yra Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrities Jeleniavo valsčiuje, apie 15 km į šiaurės vakarus nuo Suvalkų. Dar vadinamas Pilies kalnu (lenk. Góra Zamkowa).
Piliakalnis įrengtas kalvoje. Šlaitai statūs, iki 45 m aukščio. Aikštelė 2500 m2 dydžio, apsupta žemės ir akmenų pylimo, žemiau jo yra kitas apie 1 m aukščio pylimas. Į pietus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė.
Šiurpilio piliakalnis kasinėjamas nuo 19 amžiaus. 1981–1991 Varšuvos universiteto Archeologijos instituto ekspedicija (vadovas Jerzy Antoni Okuliczius‑Kozarynas) ištyrė piliakalnį ir jo apylinkes. 3–2 a. prieš Kristų čia mediniuose pastatuose, apjuostuose medine tvora, gyveno 30–50 žmonių. Gyventojai vertėsi žemdirbyste (kviečiai, miežiai, žirniai), gyvulininkyste. Vėliau gyvenvietė išsiplėtė, įrengtas kapinynas, kuriame laidoti sudeginti mirusieji. 8–9 a. po Kristaus Šiurpilio piliakalnis tapo svarbiu religiniu centru: čia deginta šventoji ugnis, auginti medžiai. Nuo 11 a. tapo svarbiu jotvingių gynybiniu centru. Piliakalnį gynė dviguba mūrinė siena, juosiama kanalų, ties gretimais ežerais buvo pastatyti sargybos bokštai. 15 a. piliakalnį užėmė ir sudegino Vokiečių ordino kariuomenė. 1422 Šiurpilio piliakalnis pripažintas Lietuvai, pastatyta medinė pilis, naudota ir kaip medžioklės rūmai.
Šiurpilio piliakalnis
Radiniai saugomi Valstybiniame archeologijos muziejuje (Varšuva), Varšuvos universiteto Archeologijos instituto, Suvalkų regiono muziejuje.
Pasakojama, kad čia stovėjusią pilį gynusiems jotvingių kariams vadovavęs kunigaikštis Šiurpa. Priešams įsibrovus į pilį trenkęs perkūnas, pakilęs vėjas, piliakalnis atsivėręs, pilis su jos gyventojais, gynėjais ir žirgais prasmegusi. Iki šių dienų po žeme miegantys jotvingių kariai laukia, kada bus pašaukti ginti tėvynės. Dar pasakojama, kad pro piliakalnį ėję žmonės ne kartą yra girdėję bildesį, ginklų žvangėjimą, žirgų žvengimą.
Pilies kalnas; Góra Zamkowa