siurrealzmas kinè laikomas avangardizmo viena krypčių. Siurrealizmo estetikai būdinga ne logika, bet asociacijomis grįsti vaizdai, filmuose nėra aiškaus siužeto, chronologijos, dažniausiai vaizduojami keisti, žiaurūs, erotiniai regėjimai, sapnai, fantazijos, simboliai.
Pirmuoju siurrealistiniu filmu laikomas režisierės G. Dulac nebylusis filmas Kriauklė ir dvasininkas (La Coquille et le Clergyman 1927, scenarijaus autorius A. Artaud). Siurrealizmo manifestu tapo režisieriaus L. Buñuelio nebylusis filmas Andalūzijos šuo (Un Chien andalou 1929, scenarijaus autoriai L. Buñuelis, S. Dalí). Antiklerikalinis, prieš buržuazinę visuomenę nukreiptas garsinis filmas Aukso amžius (L’Âge d’or 1930, režisierius L. Buñuelis, scenarijaus autoriai L. Buñuelis, S. Dalí) buvo uždraustas Prancūzijos cenzūros (vėl parodytas 1979). Nuo 5 dešimtmečio siurrealizmo elementų buvo eksperimentiniam kinui priskiriamų Jungtinių Amerikos Valstijų režisierių kūryboje; žymesni režisieriai: M. Deren, C. Harringtonas (1926–2007), K. Angeris (g. 1927), S. Brakhage’as (1933–2003).