siurrealizmo literatūra

siurrealzmo literatūrà. Pirmųjų siurrealizmo elementų buvo dar iki susiformuojant siurrealizmo sąjūdžiui (A. Jarry poezija ir dramos, F. Kafkos romanai). Vienas įtakingiausių šio sąjūdžio pradininkų G. Apollinaire’as eilėraščius konstravo iš atsitiktinių žodžių, garsų, iš dialogų atkarpų, dėdamas iš žodžių figūras, grafinius vaizdus, mėgino suartinti poeziją ir tapybą. Po jo mirties (1918) siurrealistai telkėsi apie A. Bretoną, kuris 1919 su L. Aragonu ir Ph. Soupault įkūrė žurnalą Littérature (1919–24). Jame demonstravo vadinamąjį automatinį rašymą, 1920 paskelbė pavyzdinį siurrealistinį tekstą – eilėraštį Magnetiniai laukai (Les Champs magnétiques), po kuriuo pasirašė A. Bretonas ir Ph. Soupault. 1924 siurrealizmo manifeste įvardyti įkvėpėjai: D. A. F. de Sade’as, Ch. Baudelaire’as, A. Rimbaud, de Lautréamont’as, R. Rousselis (1877–1933), Dante. Siurrealistų grupė 1924 Paryžiuje įsteigė siurrealizmo tyrimo biurą (direktorius A. Artaud), jame rinkosi diskusijoms, leido žurnalą La Révolution siurréaliste (1924–29), siekusį įvykdyti perversmą poezijoje ir kalboje. Be sapnų pasakojimo, fantasmagorinių vizijų perteikimo, siurrealistai rašė kolektyvinius kūrinius, kiekvienas prirašydamas eilutę uždengtam ir vis didėjančiam tekstui. Išvysti pasąmonės turinį mėgino ir vartodami alkoholį, narkotikus, hipnozę. Postūmį tokiems eksperimentams (vadinamajai sapnų epidemijai) davė P. Eluard’o kūryba (eilėraščių rinkinys Gyvūnai ir jų žmonės, žmonės ir jų gyvūnai / Les Animaux et leurs hommes, les hommes et leurs animaux 1920), L. Aragono esė Sapnų banga (Une vague de rêves 1924). Siurrealizmo klestėjimo laikotarpiu (1920–30) A. Bretono siurrealistų grupei dar priklausė R. Desnosas, A. Artaud, R. Vitracas, T. Tzara ir kiti. Grupės susirinkimuose buvo aptariama kūrybos rezultatai, politinės pažiūros, verčiama laikytis manifesto reikalavimų. Tai ne visada sekėsi padaryti. Dalis menininkų suvokė, jog visi ribojimai stabdo kūrybinį proveržį, prasmės atsisakymas naikina kūrinio visumą. 1929 nuo grupės atsiskyrė Ph. Soupault, R. Vitracas, A. Artaud ir kiti, išspausdindami prieš A. Bretoną nukreiptą pamfletą Lavonas (Un cadavre 1930). Skilimą pagreitino L. Aragono poema Raudonasis frontas (Le front rouge 1931), lėmusi autoriaus pasitraukimą. A. Bretonas, radęs siurrealistams simpatizuojančių rėmėjų, ėmė leisti kitą siurrealizmo žurnalą Minotaure (1933–39). Nors siurrealizmas įgavo vis didesnį tarptautinį pripažinimą (filmai, parodos Londone ir Niujorke), 4 dešimtmetyje grupę paliko P. Eluard’as ir T. Tzara. II pasaulinio karo išvakarėse grupė nustojo egzistavusi. Po karo A. Bretonas dar kelis kartus bandė sutelkti siurrealizmo menininkus. Siurrealistai laikė save kairiaisiais, dalis jų simpatizavo ir buvo įstojusi į komunistų partiją, bet nė vienas nepritarė stalinizmui. Be minėtų kūrinių, siurrealistinės literatūros klasikai priklauso A. Bretono romanas Nadža (Nadja 1928, lietuvių kalba 1991), eilėraščių rinkinys Susisiekiantys indai (Les Vases communicants 1932), L. Aragono romanas Paryžiaus valstietis (Le Paysan de Paris 1926), T. Tzara eilėraščių rinkinys Širdies kelių indikatorius (Indicateur des chemins de cœur 1928), poema Apytikslis žmogus (L’Homme approximatif 1931), R. Desnoso eilėraščių rinkiniai Gedulas dėl gedulo (Deuil pour deuil 1924), Laisvė arba meilė (La Liberté ou l’amour 1927), R. Vitraco dramos Meilės paslaptys (Les Mystères de l’amour 1927), Viktoras, arba Vaikų galia (Victor ou les enfants au pouvoir 1928), J. Cocteau drama Orfėjas (Orphée 1926), monodrama Žmogaus balsas (La Voix humaine 1930).

Siurrealizmo įtaka yra reikšminga pasaulinės literatūros raidai. Siurrealizmo poetika sukurta vertingų kūrinių (F. Garcíjos Lorcos dramos Publika / El público 1930, Kai praeis penkeri metai / Así que pasen cinco años 1931, J. Genet romanai Gėlių Dievo Motina / Notre-Dame des Fleurs 1943, Vagies dienoraštis / Journal du Voleur 1949, lietuvių kalba 1997, B. Viano Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų / J’irai cracher sur vos tombes 1946, lietuvių kalba 1994, W. S. Burroughso romanas Nuogi pusryčiai / The Nacked Lunch 1959, P. Austerio romanas Niujorko trilogija / The New York Trilogy 1987 ir kiti). Poezijoje išplito siurrealistinės metaforos, sudaromos alogišku skirtingų plotmių sugretinimu (pvz., A. Nykos-Niliūno Atsiminimuose įšalęs miega vakaras; A. Mackaus Ir aš nenoriu matyti suploto kūno erdvės). Siurrealizmas daug įtakos turėjo vėlesnei dramai (atsiribojimo efektas, epinė B. Brechto drama, absurdo drama), prozai (naujasis romanas), bytnikams, postmodernizmo literatūrai.

Siurrealizmas lietuvių literatūroje

Lietuvių literatūroje dada ir siurrealizmo principus pristatė keturvėjininkai (T. Tzara straipsnis Kas tai yra Dada / žurnale Keturi vėjai 1924 nr. 1; A. Šimėno straipsnis Siurrealizmas / Keturi vėjai 1928 nr. 4), jais savo kūryboje rėmėsi P. Tarulis, S. Šemerys ir kiti. Vertingiausius siurrealizmo poetikos elementus perėmė ne vienas vėlesnis autorius.

siurrealizmas literatūroje; siurrealizmas

L: D. Borchmeyer, V. Žmegač Pagrindinės moderniosios literatūros sąvokos Vilnius 2000.

389

siurrealizmas

siurrealizmo dailė

siurrealizmas kine

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką