Skandinavijos pinigų sąjunga

Skandinãvijos pinig sjunga, 1873–1924 galiojęs Danijos, Švedijos ir 1875 prie jų prisijungusios Norvegijos susitarimas dėl šių šalių pinigų sistemų suvienodinimo. Skandinavijos pinigų sąjungos narės įvedė bendrą aukso standartą (vietoj anksčiau naudoto sidabro standarto) ir bendrą piniginį vienetą – aukso kroną, lygią 100 erių, kurios aukso turinys sudarė 0,4032258 gramo. Naujoji krona pakeitė ankstesnes Skandinavijos šalių valiutas santykiu viena krona lygi vienam Švedijos riksdaleriui, pusei Danijos rigsdalerio arba ketvirtadaliui Norvegijos spesidalerio. Skandinavijos pinigų sąjunga suvienodino jos narių aukso monetas (5, 10 ir 20 kronų), bet popierinius pinigus šalių centriniai bankai ir toliau leido į apyvartą atskirai kaip tris skirtingas valiutas – Danijos, Švedijos ir Norvegijos kronas, nors jos buvo vienodos vertės ir laisvai keičiamos į auksą tuo pačiu santykiu. 1885 sudarytas susitarimas dėl Skandinavijos pinigų sąjungos narių centrinių bankų tarptautinės tarpuskaitos, jų monetos ir popieriniai pinigai laisvai cirkuliavo visų trijų šalių teritorijoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą Skandinavijos pinigų sąjunga iš esmės žlugo, nes Skandinavijos šalys atsisakė nacionalinių valiutų susiejimo vienodu santykiu su auksu, jose įsigalėjo popierinių pinigų apyvarta. Skandinavijos pinigų sąjunga oficialiai nebuvo nutraukta, bet 1924 neteko praktinės reikšmės, kai tos šalys pradėjo atskirai kalti smulkiąsias monetas, o Švedija uždraudė įvežti Danijos ir Norvegijos nacionalines valiutas į savo teritoriją ir naudoti mokėjimams.