Skapiškio herbas
Skãpiškis, miestelis Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės rytus nuo Kupiškio; seniūnijos, parapijos centras. 321 gyventojas (2021).
Į šiaurės vakarus nuo Skapiškio yra Mituvos ežeras, per jį ir miestelį teka Mituva. Plentai į Kupiškį, Rokiškį, Pandėlį. Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia (pastatyta 1819). Paštas, ambulatorija, Kupiškio P. Matulionio progimnazijos skyrius (1952–2011 vidurinė, 2011–20 pagrindinė mokykla), kultūros namai, biblioteka (įkurta 1940).
Paminklas pirmosioms katalikų misijoms atminti (pastatytas 1787, atstatytas 1990), Blaivybės paminklas. Kasmetinis tarptautinis teatrų festivalis Pienių vynas. Netoli Skapiškio yra Mituvos (Alkos salos) šventvietė.
Istorija
Tarp 1492 ir 1506 Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Skapų valdomame Mituvos miestelyje leido rengti turgus. 1519 Mituvoje minima bažnyčia. Nenustatyta, ar Mituva vėliau pavadinta Skapiškiu, ar Skapai greta įkūrė kitą Skapiškio miestelį. 1633 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza Tobijui Skapui leido kurti miestelį, rengti turgus savo dvare Mituvoje ir Skapiškyje. 1666 Skapiškyje leistas turgus ir 4 prekymečiai, 1668 privilegija pakartota.
Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia Skapiškyje (pastatyta 1819)
1750 čia įsikūrę dominikonai 1752 pastatė vienuolyną (1790 pradėtas statyti mūrinis), 1756 – dominikonų bažnyčią. Nuo 1775 vienuolyne veikė parapinė mokykla. Dominikonams priklausė Skapiškio miestelis. 1804 ir 1884 miestelis degė. Per 1830–1831 sukilimą pro jį žygiavo F. Grotkovskio sukilėlių dalinys. 1832 vienuolynas uždarytas (paverstas kareivinėmis), jo valdos konfiskuotos.
Nuo 1858 skapiškėnai aktyviai dalyvavo vyskupo M. Valančiaus vadovaujamame blaivybės sąjūdyje, 1862 pastatė Blaivybės paminklą kaip pažadą nebegerti degtinės (statytojas A. Vinclavas, per II pasaulinį karą 1944 paminklas smarkiai suniokotas, po karo nugriautas, 1990 atstatytas, architektas R. Valeckas). 1861–1950 Skapiškis buvo valsčiaus centras. Per 1863–1864 sukilimą 05 04 miestelį užėmė Z. Sierakausko rinktinė. 1893 greta Skapiškio nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelį 3 km į pietus kūrėsi Skapiškio stoties gyvenvietė. Per 1905–07 Rusijos revoliuciją 1905 11 išvaikyta rusiška valsčiaus valdyba. 1909 kai kurie Skapiškio gyventojai išsiskirstė į vienkiemius. Per I pasaulinį karą 1916 nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis (veikė iki 1961). 20 a. 3–4 dešimtmetyje buvo pieninė, 2 malūnai, žemės ūkio kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. Veikė šauliai, pavasarininkai ir jaunalietuviai.
1941 07 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Velniaduobės miške prie Rokiškio nužudyti Skapiškio žydai. II pasaulinio karo pabaigoje ir po jo netoli Skapiškio Skapagiryje veikė gerai ginkluoti Lietuvos partizanų būriai, 1944 11 jie užėmė miestelį. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 38 miestelio gyventojus. SSRS okupacijos metais Skapiškis buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2023 patvirtintas Skapiškio herbas.
1897 buvo 1184, 1923 – 988, 1959 – 620, 1970 – 428, 1979 – 455, 1989 – 481, 2001 – 495, 2011 – 467 gyventojai.
-Mituva