Skaudvlė, miestas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės; seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 1425 gyventojai (2020). Pro miestą teka Ančia; 1975 užtvenkus upę įrengtas Skaudvilės tvenkinys (plotas 26 hektarai). Pro Skaudvilę eina Tauragės–Šiaulių plentas; plentas į Jurbarką. Betono, gelžbetonio gaminių bendrovė Ryšininkas, metalo apdirbimo bendrovė Suvirkšta. Šv. Kryžiaus, evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, gimnazija, speciali mokykla, kultūros namai (juose veikia kraštotyros muziejus), biblioteka. Netoli miesto yra Ančios kraštovaizdžio draustinis. Prie miesto yra Skaudvilės (Nosaičių) ir Ivangėnų piliakalniai, Vėluikių kapinynas.

Skaudvilės herbas

Architektūra

Miesto planas spindulinis, savaimingos raidos (susiklostė 19 a. pabaigoje), išsirutuliojęs iš linijinio. Paplatėjusi kaimo gatvė tapo netaisyklinga keturkampe aikšte, į jos galus sueina po tris gatves, šalutinės gatvės sudaro keletą įvairios formos ir dydžio kvartalų. Senojoje dalyje vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės vienaukščiai mediniai ir mūriniai pastatai. Aikštėje ir gatvėse gausu želdinių.

Šv. Kryžiaus bažnyčios Skaudvilėje (1797) pagrindinis fasadas

Šv. Kryžiaus bažnyčios statinių kompleksas: liaudies architektūros su klasicizmo bruožais medinė bažnyčia (1797), liaudies architektūros monumentali 2 tarpsnių medinė varpinė (19 a. pirma pusė) su ornamentuotu kryžiumi ant stogo (18 a.), mūrinė šventoriaus tvora su vartais. Bažnyčios pagrindiniame fasade – medinė skulptūrinė Nukryžiuotojo grupė (18 a. pabaiga), ant stogo – 4 ornamentuoti geležiniai kryžiai (19 a. pabaiga), viduje – sudėtingos eklektinės kompozicijos medinis didysis altorius su skulptūromis (18 a., skulptorius F. Gedvila), daug vertingų skulptūrų (tarp jų – Nukryžiuotasis, Šv. Ambraziejus, Šv. Jeronimas, visos 19 a.), paveikslų (tarp jų – 14 Kryžiaus kelio stočių, 19 a.), medinių bareljefų (19 a.); yra vertingas žalvarinis varpas (nuliedintas 1889 A. Zwolińskio iš Varšuvos).

Šv. Kryžiaus bažnyčios Skaudvilėje varpinė (19 a. pirma pusė)

2271

Istorija

Spėjama, 13–14 a. dabartinės Skaudvilės teritorijoje buvus gyvenvietę kitu pavadinimu, kuri 15 a. pradžioje sunyko. Manoma, 18 a. viduryje buvo Skaudvilės kaimavietė (joje įsikūrė evangelikų liuteronų bendruomenė) ir dvaras.

1750 pastatyta bažnyčia. Nuo 18 a. pabaigos į Skaudvilę kėlėsi žydai, 19 a. pradžioje – vokiečių amatininkai, pagausėjo evangelikų liuteronų (iki 1838 pastatyta jų bažnyčia, greta įkurta mokykla). 1804 įkurta katalikų parapija, nuo 19 a. pradžios minima parapinė mokykla. Iki 1844 per Skaudvilę nutiesus Rygos–Tilžės plento Šiaulių–Tauragės ruožą miestelis ėmė plėstis – pastatyta nemažai namų, įsteigta parduotuvių. Greta pastatyta pašto stotis. 19 a. viduryje rinkosi turgūs ir 4–5 prekymečiai. 1861–1950 Skaudvilė buvo valsčiaus centras. Per 1863–1864 sukilimą miestelį buvo užėmę Žaginskio ir Paulausko sukilėlių būriai. 1865 atidaryta valstybinė mokykla, 1884 – vaistinė. Apie 1890 Skaudvilėje veikė 89 prekybos įmonės, rinkosi didelis turgus ir gyvulių prekymečiai, į juos suvažiuodavo pirklių iš Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos. Amatais vertėsi 15–20 % miestelio gyventojų. Veikė 5–6 kalvės, 3 malūnai.

evangelikų liuteronų bažnyčia Skaudvilėje (1827, 1886 perstatyta)

Per 1905–07 Rusijos revoliuciją 1905 ginkluotu susirėmimu virtusį mitingą slopinti atvyko baudžiamasis būrys. 1910 įvyko pirmas lietuviškas vakaras. Po 1910 pastatytos muilo ir saldainių dirbtuvės, plytinė, kalkinė, buvo 200 namų. Per I pasaulinį karą 1916–18 Skaudvilė buvo apskrities centras, 1915–16 veikė Skaudvilės–Lauksargių siaurasis geležinkelis. 1923 ir 1937 miestelis degė. 1927 išparceliuotas dvaras.

20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė pieninė, skerdykla, garinis malūnas, elektrinė, automobilių remonto įmonės, išplėsta plytinė, rinkosi vienas didžiausių Žemaitijoje turgų. Veikė keliolikos visuomeninių tautinių ir religinių organizacijų skyriai. 1936 rastas Skaudvilės lobis. 1937 atidaryta valstybinė biblioteka.

1941 07–08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Pužų ir Gryblaukio miškuose nužudyti Skaudvilės žydai ir sovietų kolaboranai (daugiau kaip 1300 žmonių). 1944 07 kovai su SSRS kariuomene sudarytas Lietuvos laisvės armijos Šiaulių apygardos Skaudvilės būrys (40 žmonių). Nuo 1945 veikė Lietuvos partizanų Lydžio rinktinės Skaudvilės valsčiaus būrys. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia iš Skaudvilės ir apylinkės ištrėmė apie 250 gyventojų. 1950–62 Skaudvilė – rajono centras, 1950 suteiktos miesto teisės. 1971 įkurtas gamybinio susivienijimo Šatrija siuvimo cechas, 1972 – dailiosios keramikos gamyklos Jiesia baras. 2005 patvirtintas Skaudvilės herbas.

1847 buvo 442, 1897 – 1390, 1923 – 1362, 1959 – 2723, 1970 – 2657, 1979 – 2465, 1989 – 2436, 2001 – 2140, 2011 – 1787 gyventojai.

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką