skiemennis rãštas, rašto forma, atsiradusi ~3500 pr. Kr. Mesopotamijoje, vėliau vartota kitose kaimyninėse šalyse. Išsirutuliojo iš piktografinio rašto, kuris iš pradžių buvo rašomas horizontaliai, vėliau – vertikaliai, dar vėliau jį pakeitė ideogramos, iš kurių kilo ženklai, žymintys visus balsius, balsių ir priebalsių junginius (skiemeninis raštas neturi ženklų, atskirai žyminčių priebalsių be balsių). Skiemeninio rašto atsiradimas ir vartojimas susijęs su šumerų ūk. veikla – buvo reikalingas skaičiuoti žemės ūkio produktams ir kitoms prekėms. Vėliau imta vartoti literatūroje ir dvasinės kultūros reikalams. 2200 prieš Kristų skiemeniniu raštu užrašytas Gilgamešo epas. Seniausia skiemeninio rašto kopija išlikusi iš 7 a. prieš Kristų. Skiemeninis raštas vartotas ir nuolat plėtojosi >35 amžius. Šumerų skiemeninį raštą perėmė akadai, iš jų – huritai, ugaritai, hetitai, elamitai, senovės persai ir kiti. Šumerų vartoto skiemeninio rašto raidyne būta apie 1500 ženklų (vėliau apie 1000), akadų – apie 600, hetitų – apie 400, elamitų – apie 130, senovės persų – 41 ženklas.
skiemeninio rašto ženklų raida: a – 3200, b – 3000, c – 2400, d – 1000 prieš Kristų
Kitos skiemeninio rašto formos, pvz., 16–12 a. prieš Kristų Graikijoje vartotas skiemeninis raštas, yra kitos kilmės. Apie 1 a. prieš Kristų, perėjus prie fonetinių raidynų, skiemeninis raštas nustotas vartoti; iki 19 a. vidurio visiškai pamirštas. Senovės persų, akadų, šumerų ir kiti skiemeninio rašto raidynai iššifruoti 19–20 a. pradžioje.
1468