sklañdymas, aviacijos sporto šaka – skraidymas sportiniais įvairių klasių vienviečiais arba dviviečiais sklandytuvais panaudojant kylančias šilto oro sroves, oro bangų antvėjus virš šlaito.
Klasės ir rungtys
Varžomasi atviros (be apribojimų), standartinės (sparnų ilgis daugiau virš 15 m, be sparno mechanizmų keliamajai jėgai padidinti, leidžiama naudoti vandens balastą), 15 m (sparnų ilgis iki 15 m), 18 m (iki 18 m), dviviečių (iki 20 m, ekipaže 2 sportininkai), klubinės (senesnių nedidelių sklandytuvų), pasaulinės (monotipas PW‑5, draudžiama naudoti vandens balastą) klasės sklandytuvais. Rungtys: greičio skridimo trikampiu maršrutu arba nustatytoje zonoje pasirenkant kelis nurodytus punktus, laisvo tolimo skridimo, skridimo iš anksto numatyta kryptimi ir grįžimo į starto vietą, absoliutaus aukščio siekimo, aukščio siekimo, išsilaikymo ore.
Istorija
Vieni pirmųjų sunkesniu už orą aparatu be variklio sklendė 1891–96 O. Lilienthalis (Vokietija), 1901–02 broliai O. ir W. Wrightai. 1906 Prancūzijoje įkurta pirmoji Europoje sklandymo mokykla. 1937 Vokietijoje įvyko pasaulio sklandymo oficialus čempionatas (nuo 1948 rengiamas kas 2 m.), 1999 Olandijoje – pasaulio jaunimo, 2001 Lietuvoje – pasaulio moterų sklandymo čempionatas. Sklandymo sportą pasaulyje koordinuoja Tarptautinės aeronautikos federacijos (Fédération Aeronautique Internationale, FAI) Tarptautinė sklandymo sporto komisija (International Gliding Commission, IGC; įkurta 1932), kuri 2012 vienijo 40 šalių. 1952 04 02 Ch. Atger (Prancūzija) vienviečiu sklandytuvu ore išsilaikė 56 h 12 min, 1954 04 06–08 B. Dauvinas ir H. Coustonas (abu Prancūzija) dviviečiu – 57 h 10 minučių. 1954 pabaigoje siekti išsilaikymo ore rekordų buvo uždrausta, kai bandydamas pagerinti rekordą vienviečiu sklandytuvu B. Dauvinas dingo be žinios. 2010 01 12 Argentinoje K. Ohlmannas (Vokietija) pasiekė laisvo tolimojo skridimo rekordą – nusklendė 2256,9 km. Sklandymas daugiausia kultivuojamas Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Lietuvoje
Lietuvoje sklandyti pradėta 20 a. pradžioje: 1910 Vilniuje oreivių būrelio nariai skraidė Lavrovo-Ševeliovo, 1911 Kaune J. Garalevičius ir A. Kulvinskis – savo gamybos sklandytuvais. 1932 Kaune Lietuvos aeroklubo (LAK) iniciatyva atidaryta sklandymo mokykla, instruktorius G. Radvenis išbandė Aukštesniojoje technikos mokykloje pasigamintą sklandytuvą T 1 (Technikas 1). 1933–38 veikė Nidos sklandymo mokykla, kurioje buvo parengti 508 pilotai, pasiekti rekordai: 1935 06 05 J. Pyragius maršrutu Nida–Palanga nuskriejo 75 km, 1938 05 24‑25 A. Gysas ore išsilaikė 26 h 03 min (3 vieta pasaulyje), pakilo į 2500 m aukštį. 1937 B. Oškinis ir J. Pyragius sklandytuvais LY Rūta, LY Biržietis skraidė tarptautinėse varžybose Elmiroje (Jungtinės Amerikos Valstijos). 1938 Kaune įvyko pasaulio lietuvių oro žaidynės (sklandymo čempionu tapo J. Pyragius), 1939 – pirmosios Baltijos šalių varžybos, kuriose dalyvavo ir Estija, Latvija, Suomija (laimėjo Lietuvos komanda). 1939 atgavus Vilniaus kraštą Lietuvai atiteko Aukštagirio sklandymo mokykla (1940 pavadinta Dariaus ir Girėno vardu), kurioje iki II pasaulinio karo parengti 157 pilotai. 1940 uždarytas Kauno aerodromas. Karo metais instruktorių V. Vaitkaus ir Z. Koronkevičiaus vadovaujami sklandytojai skraidė Kulautuvoje. 1947 Vilniuje įkurtas Respublikinis aeroklubas (nuo 1949 Aviacijos technikos sporto klubas), kuriame iki 1949 buvo parengta apie 50 pilotų. 1953 Vilniuje įvyko Lietuvos sklandymo varžybos (čempionu tapo S. Mačiakas). 1955 pabaigoje Kaune atidaryta sklandymo stotis (viršininkas B. Oškinis). Nuo 1957 sklandytojai skraidė Kulautuvoje, Vepriuose, Alytuje, nuo 1958 Pociūnuose. 1958–76 veikė Lietuvos aviacijos sporto federacijos Sklandymo sporto sekcija, 1976–85 Sklandymo sporto komitetas, nuo 1985 veikia Lietuvos sklandymo sporto federacija, kuri 1992 priimta į Tarptautinę sklandymo sporto komisiją. 1958 Vilniuje įkurtas visuomeninis sklandymo klubas. 1961 tokie klubai buvo įsteigti Alytuje, Naujojoje Akmenėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Šilutėje, Telšiuose, vėliau Biržuose, Panevėžyje, Jurbarke. 1962 Kauno sklandymo stotis reorganizuota į Kauno aviacijos klubą, kuris tapo Lietuvos sklandymo pagrindiniu centru. 1983 įsteigta Panevėžio aviacijos techninio sporto klubo Kėdainių jaunųjų aviatorių mokykla (būrelis; nuo 1993 B. Oškinio mokykla, nuo 1994 Respublikinė papildomo ugdymo įstaiga). Daugkartiniai Lietuvos čempionai (iki 2011): V. Sabeckis (18 kartų), D. Liaugaudas (11), V. Motūzas (10), R. Garmutė (8), R. Stašaitytė (5) ir kiti. Lietuvos komanda 9 kartus (1966, 1968, 1970, 1975–77, 1980, 1985, 1989) tapo Pabaltijo ir Baltijos šalių taurės varžybų absoliučia laimėtoja, 4 kartus (1963, 1980, 1982–83) SSRS čempione ir 6 kartus (1961, 1968–69, 1974, 1976, 1979) vicečempione. SSRS absoliučiais čempionais tapo J. Jaruševičius (1963), S. Sudeikytė (1968), R. Garmutė (1974), V. Sabeckis (1976, 1983, 1988–89, 1991), A. Rukas (1980, 1982, 1986), G. Drevinskas (1989). Europos įvairių klasių čempionai ir prizininkai: vienviečiu sklandytuvu – R. Garmutė (1973), E. Smilgevičiūtė (Skalskienė; 1995, 1999), A. Rukas (1988), K. Miliūnas, D. Liaugaudas, D. Povilionis (visi 2009), dviviečiu – A. Grabskis ir R. Knėpa (2007), V. Rasimavičius ir G. Butnorius (2007, 2009), G. Drevinskas ir Miežlaiškis (2009), pasaulio čempionatų prizininkai: V. Sabeckis (2003), K. Miliūnas (2004), R. Knėpa (2006), E. Smilgevičiūtė (Skalskienė; 2001, 2003, 2007). 2012 veikė 12 sklandymo klubų, buvo apie 600 sklandytojų, 6 treneriai, 5 teisėjai (iš jų 2 tarptautinės kategorijos), 2021 sklandymą kultivavo 64 sportininkai, dirbo 7 treneriai.
3
332