Škòderis (Shkodër, Shkodra), miestas Albanijos šiaurės vakaruose, Škoderio ežero pietrytiniame krante, prie Drinio ir Bojanos (Bunos) santakos; apygardos centras.
Škoderis
77 075 gyventojai (2011 surašymo duomenys; aglomeracijoje 107 164 gyventojai). Geležinkeliai ir plentai į Tiraną, Podgoricą (Juodkalnija), plentas į Prizreną (Kosovas). Oro uostas. Medienos apdirbimo, popieriaus, statybinių medžiagų, tekstilės, avalynės, maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo), tabako pramonė, varinių kabelių ir laidų gamyba. L. Gurakuqi universitetas (1957–91 pedagoginis institutas), kukurūzų ir ryžių mokslinio tyrimo institutas (įkurtas 1971). Biblioteka (nuo 1935). Istorijos muziejus, rašytojų M. G. Nikollo (slapyvardis Migjeni), L. Gurakuqi, P. Vaso namai‑muziejai. Meno, fotografijos galerijos. Migjeni teatras. Mečetė (pastatyta 1774). Prie Škoderio yra pilies (pastatyta 3 a. pr. Kr.) liekanos.
Istorija
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo Ilyrijos karalystės sostinė Skodra (lotyniškai Scodra). 168 užėmė romėnai, Skodra tapo Romos imperijos Ilyrijos (vėliau Dalmatijos ir Dakijos) provincijos svarbiu prekybos ir kariniu centru. Nuo 395 priklausė Bizantijai, 7 a. pradžioje atiteko serbams (Duklios županija), 11 a. pirmoje pusėje buvo župano Stepono Vojislavo sostinė. 14 a. priklausė Venecijai, priimtas Škoderio (Scutari) statutas. 1479–1913 priklausė Osmanų imperijai, buvo sandžako (1867–1913 – ir vilajeto) centras. 1760–1831 faktiškai nepriklausomos Šiaurės Albanijos, valdomos Bushati giminės pašų, 19 a. pabaigoje – albanų nacionalinio išsivadavimo judėjimo centras.