skolõs pérkėlimas, skolininko (debitoriaus) pareigos vykdyti visą prievolę ar jos dalį perdavimas kitam asmeniui. Skolos perkėlimo būdai: trečiajam asmeniui sudarius sutartį su kreditoriumi dėl skolininko pareigų ir teisių perėmimo arba pagal trečiojo asmens ir skolininko sutartį.
Pirmuoju atveju trečiajam asmeniui perėmus skolą prievolė, buvusi tarp kreditoriaus ir pirminio skolininko, baigiasi, pirminio skolininko sutikimo nereikia.
Antruoju atveju skiriami etapai: sutarties tarp skolininko ir skolos perėmėjo dėl skolos perkėlimo sudarymas, kreditoriaus sutikimas perkelti skolą (išankstinis arba sudarius sutartį). Naujasis skolininkas užima pirminio skolininko padėtį – su skola įgyja ir kitas jo pareigas bei teises (jei jos nėra neatsiejamai susijusios su pirminio skolininko asmeniu, pvz., pareiga mokėti išlaikymą), gali reikšti kreditoriui visus atsikirtimus (pvz., gintis nuo jam pareikšto ieškinio). Įkeitimo teisė į pirminio skolininko turtą, kai skolininkas perkelia įkeitimu (hipoteka) užtikrintą skolą, lieka galioti, skolininkas nepraranda atsakomybės kreditoriui ir lieka subsidiariai atsakingas už naujojo skolininko prievolės įvykdymą savo įkeistu turtu. Jei įkeitimą (hipoteką) davė ar laidavo trečiasis asmuo, įkeitimas (hipoteka) ir laidavimas baigiasi, jei laiduotojas ar įkaito davėjas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti jau už naują skolininką. Po skolos perkėlimo garantija lieka galioti. Skolos perkėlimo sutartį pripažinus negaliojančia vykdoma restitucija – atnaujinamos pirminio skolininko prievolės ir visos jo papildomos teisės bei pareigos, bet lieka galioti sąžiningų trečiųjų asmenų teisės.
Lietuvoje skolos perkėlimą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001).