Skòpjės architektūrà
6–16 amžius
Išliko vidurinių amžių tvirtovės fragmentų (6 a., 11 a. išplėsta). Turkų valdymo laikotarpiu (1389–1877) iš plytų ir akmenų pastatyta kupolinių mečečių (Sultono Murado, 1436, Isako Bėjaus, 1438, Mustafa Pašos, 1492), karavansarajų (Suli han 15 a., Kursumli han 1550), pirčių (Daut-Paša Amam 1480–97, dabar Nacionalinė meno galerija, Cifte Amam, apie 1531, dabar Šiuolaikinio meno galerija), akmeninis tiltas per Vardarą (15 a. pirma pusė), laikrodžio bokštas (1566).
20 amžius
Finansų policijos (kairėje; 2013) ir Užsienio reikalų ministerijos (2012) rūmai Skopjėje
Miestas plėtotas pagal 1914 (architektas D. Leko) ir 1929 (architektas J. Mihajlovičius) planus. 20 a. pastatyta Vyriausybės (1931, architektas J. Dubai), Nacionalinio banko (1932, architektas B. Nestorovičius), Prekybos (1935, architektas M. Zlokovićius) rūmai, funkcionalistinis mergaičių licėjus, Skopjės radijo pastatas (abu 1938). Po 1963 žemės drebėjimo miesto centras iš dalies suplanuotas pagal architekto K. Tangeʼs projektą (1965). 20 a. antroje pusėje pastatyta Šv. Klemenso Ochridiečio cerkvė (apie 1970, architektas S. Brezovskis), Šiuolaikinio meno muziejaus pastatas (1970, architektai J. Mokrzynskis, E. Wierzbickis, W. Klyzewskis), Centrinio pašto rūmai (1974–89, architektas J. Konstantinovas). Prie Skopjės išliko 16 a. akveduko liekanų.
2271
-Skopjė