Skòpjės istòrija. Miesto pradžia – 3 a. pr. Kr. ilyrų gyvenvietė. 164 pr. Kr. užėmė Roma, vėliau gyvenvietė tapo Dardanijos (Aukštutinės Mezijos provincijos dalis) centru Skupais (lotyniškai Scupi). Po 518 žemės drebėjimo Bizantijos imperatorius Justinianas I Didysis atstatė kaip Justinianą Primą (lotyniškai Iustiniana prima).
Nuo 535 arkivyskupijos centras. Nuo 6 a. puldinėję slavai miestą pavadino Skoplje arba Skopje. 10–11 a. Skopjė buvo Bulgarijos prekybos svarbiausias centras, valdant carui Samueliui 972–992 – Vakarų Bulgarijos sostinė. 1018–1185 priklausė Bizantijai, Bulgarijos temos sostinė. Nuo 13 a. pabaigos valdė serbai, 1346–92 Serbijos karalystės sostinė.
1392–1913 Osmanų imperijos provincijos sostinė Üsküpas, svarbus prekybos centras. 1689 Skopję užėmę Austrijos kariniai daliniai sudegino miestą dėl choleros epidemijos; Skopjė atsigavo tik 19 a. antroje pusėje nutiesus Belgrado–Salonikų geležinkelį.
Po II Balkanų karo (1913) atiteko Serbijai, 1918–29 Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės, nuo 1929 – Jugoslavijos dalis.
1945–91 Jugoslavijos Federacijos Makedonijos Respublikos, nuo 1991 – nepriklausomos Šiaurės Makedonijos sostinė. Per 1963 žemės drebėjimą sugriauta apie 80 % pastatų, žuvo 1070 žmonių. 1981 buvo 405 900 gyventojų.
-Skupai; -Scupi; -Justiniana Prima; -Skoplje; -Üsküp; -Skopjė