škotai

škòtai (savivardis scotts), Europos tauta. Gyvena Škotijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje. 21 a. pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 6,1 mln. škotų. Kaba anglų kalbos tarme. Tikintieji protestantai, yra katalikų.

Gyvensena

Materialine kultūra artimi airiams. Svarbiausi verslai: gyvulininkystė, žemdirbystė, amatai (audimas).

Tradicinis būstas – akmeninis, dažniausiai vienaukštis namas.

Tradiciniai moterų drabužiai – ilgas dryžuotas sijonas, languota, balta palaidinė su atverčiama apykakle ir puošniomis ilgomis rankovėmis, lygumų škočių – baltas korsažas, kepuraitė. Moterys galvos apdangalą (baltą skarelę) pradėdavo dėvėti ištekėjusios. Vietoj apsiausto dėvėjo languotą šalį arba pledą. Tradiciniai vyrų drabužiai – marškiniai, švarkas, vilnonio audinio, puoštas tartanu (t. y. languotu raštu, pagal kurį galima nustatyti, kokiai šeimai priklauso škotas), užpakalyje gausiai klostuotas, susisupamas iki kelių sijonas – kiltas, diržas su kailiniu krepšiu, languotas vilnonis apsiaustas, baltos arba įvairių raštų kojinės, beretė, trikampė kepurė (geilų) ir dėvimi odiniai auliniai arba į mokasinus panašūs puošti sege batai, buvo uždrausti po 1745–1746 sukilimo, vėl leista 19 a. kaip bendras tautinis škotų kostiumas. Lygumose vyrai vietoj kilto mūvėjo vienspalves arba languotas kelnes.

Tradicinis maistas – avižiniai ir miežiniai paplotėliai, įvairios kruopų sriubos, skysta avižinė košė (poridžas).

Tradicinis muzikinis instrumentas – dūdmaišis.

Svarbiausia šventė – šv. Andriejaus, Škotijos globėjo, diena (švenčiama 11 30). 19 a. atnaujinti keltų festivaliai, į juos renkasi žymių klanų palikuoniai, rengiamos tautinės sportinės žaidynės: futbolas, golfas, harlingas (ledo ritulio atmaina), kerlingas, rąsto mėtymas.

Gausi tautosaka (istorinės baladės, šokiai – rilis, flinčas).

Istorija

Etninį škotų pagrindą sudarė vietinės piktų ir keltiškos gentys, 5–6 a. atsikėlusios iš Airijos; 7 a. susimaišė su germaniškomis anglų ir saksų gentimis, perėmė jų kalbą.

Škotijos istorija

Škotai Lietuvoje

Kėdainių burmistro škoto Jurgio Beneto namas (pastatytas 17 a.)

Lietuvoje škotai daugiausia gyveno Klaipėdoje (17 a. čia buvo didžiausia bendruomenė) ir Kėdainiuose. 17 a. pirmoje pusėje škotai (tarp jų buvo daug išsilavinusių) apsigyveno Kėdainiuose. Manoma, kad jų atvykimą paskatino Kristupo II Radvilos 1627 privilegija, pagal kurią buvo galima laisvai atvykti į Kėdainiuos ir čia kurtis. To paties tikėjimo evangelikai reformatai škotai Radvilų buvo globojami. Kėdainiuose škotai kūrėsi apie Reformatų bažnyčią, steigė krautuvėles. 1629 miesto mokykloje jau dirbo 4 škotai, vėliau škotai užėmė aukštas pareigas magistrate, bažnyčioje, dvare (dirbo burmistrais, magistrato nariais, evangelikų reformatų bažnyčios vyresniaisiais). Škotai statė mūrinius gyvenamuosius-prekybinius namus (iki šių dienų išliko Jurgio Beneto, Jono Arneto, Jokūbo Grėjaus namai). Kėdainiuose gyveno iki 300 škotų; tai buvo viena didžiausių škotų bendruomenių Baltijos jūros ir Skandinavijos regione.

18 a., po Šiaurės karo ir maro epidemijos bei vykstant reformacijai labai sumažėjo Kėdainių gyventojų. Kėdainių škotai išvyko į Klaipėdą, Karaliaučių.