Skriaũdžiai, kaimas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Veiverių seniūnijoje, 22 km į šiaurės vakarus nuo Prienų. 525 gyventojai (2021). Plentai į Marijampolę, Veiverius, Prienus. Šv. Lauryno bažnyčia. Paštas, pagrindinė mokykla (1908–49 pradinė, 1949–99 septynmetė, aštuonmetė), kultūros namai, biblioteka (įkurta 1950). Buities muziejus (įkurtas 1967), jame yra kalendorių ekspozicija (nuo 1997). Prie kaimo yra Skriaudžių geomorfologinis draustinis. 1946 Skriaudžiuose palaidotas kanklininkas P. Puskunigis.
Istorija
Pirmą kartą paminėti 1664. 1737 Skriaudžiuose gyveno apie 40 šeimų. 1759 pastatyta koplyčia, 1802 – bažnyčia, 1778 įkurta parapija. 1812 06 per Prancūzijos–Rusijos karą Skriaudžiuose buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. Per 1863–1864 sukilimą apylinkėse prie Mozūriškių apie 600 sukilėlių būrys pralaimėjo rusų kazokams.
Per 1905–07 Rusijos revoliuciją kaime vyko mitingas, buvo platinami atsišaukimai. 1906 įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis (Kanklės), 1907 – Žiburio draugijos skyrius. Skriaudžiai garsėjo puodžiais, skiečiais, kanklių gaminimo meistrais. 1915 per I pasaulinį karą apylinkėse vyko smarkūs Rusijos imperijos ir Vokietijos kariuomenių mūšiai, Skriaudžiai degė. 20 a. 3–4 dešimtmetyje buvo kooperatyvas, kelios parduotuvės; veikė šauliai, jaunalietuviai, katalikų organizacijos. 1932 pastatytas obeliskas Žuvusiems už Lietuvos laisvę (1962 nugriautas, 1989 atstatytas, projekto autorius dailininkas L. Juozonis). Per II pasaulinį karą naciai Skriaudžiuose buvo įrengę SSRS karo belaisvių stovyklą (žuvo apie 500 belaisvių). Po II pasaulinio karo Skriaudžių gyventojai (daugiausia kunigas J. Jatulis) labai rėmė Geležinio Vilko rinktinės Lietuvos partizanus. SSRS okupacijos metais Skriaudžiai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1827 buvo 397, 1923 – 576, 1959 – 489, 1979 –565, 1989 – 680, 2001 – 727, 2011 – 637 gyventojai.
Šv. Lauryno bažnyčia Skriaudžiuose
2025