skydo pinigai

skỹdo piniga, vidurinių amžių piniginė karinė rinkliava, renkama iš riterių lenų laikytojų vietoj asmeninės karo tarnybos karaliui. Iš pradžių skydo pinigai buvo feodalinė prievolė, dažniausia pinigų suma ar kas nors lygiaverčio (dažniausiai žirgas), mokama vietoj išėjimo į karo žygį. Skydo pinigai buvo ypač paplitę Anglijoje (čia pirmą kartą paminėti 1100, tuo metu juos mokėjo bažnytiniai vasalai, nesugebantys surinkti karaliaus nustatyto riterių skaičiaus), jais karalius dalydavosi su tais, kurie žygyje dalyvaudavo asmeniškai. Kas privalo eiti į karą, o kas mokėti skydo pinigus, spręsdavo karalius. Vėliau jie tapo nuo žemės valdos renkamu (nuo 12 a. vidurio reguliariai) mokesčiu, panašiu į talją, kurią mokėjo miestai ir vilanai. 13 a. pradžioje valdant Anglijos karaliui Jonui Bežemiui skydo pinigai padvigubėjo, buvo renkami beveik kasmet ir tai sukėlė baronų pasipiktinimą. Didžioji laisvių chartija (1215) uždraudė rinkti skydo pinigus, jei tam nepritaria baronų taryba, bet jie buvo renkami savavališkai (karaliaus valia) iki 14 a. pradžios.