skyrýba, punktuãcija (lot. punctuatio < punctum – taškas), sakinių, sakinio dalių ir dėmenų skyrimas tam tikrais ženklais; tų ženklų vartojimo taisyklės. Skyrybos tikslas – išryškinti sakinio mintį, apytikriai parodyti jo intonaciją. Remiasi sintaksiniu, semantiniu ir intonaciniu kriterijais, kurie tarpusavyje siejasi. Skyrybos ženklų vartojimas yra apibrėžtas sintaksiškai ir semantiškai, bet tam tikrų sakinio dalių skyrimą arba neskyrimą gali lemti intonacija, kuri padeda tiksliau išreikšti minties ir emocinius atspalvius. Skyrybai turi reikšmės sakinio sandara, jo dalių ryšys ir jų vieta sakinyje.

Lietuvių kalbos skyryba pradėjo formuotis nuo pirmųjų raštų. M. Mažvydo Katekizme (1547) vartojamas taškas, vietoj kablelio – skersinis brūkšnys (/); M. Daukšos Postilėje (1599), K. Sirvydo Punktuose sakymų (1629) vartojamas ir dvitaškis (vietoj kablelio – dažniausiai skersinis brūkšnys), K. Donelaičio raštuose (18 a. antra pusė) – kabutės, skliausteliai; sakinių pabaigai žymėti, kur reikia, dedamas šauktukas arba klaustukas. Dabartinės skyrybos pamatus padėjo ir ją įtvirtino J. Jablonskis Lietuvių kalbos gramatikoje (1922).

Tekste sakiniai vienas nuo kito dažniausiai skiriami tašku. Kiti sakinių skyrimo ženklai (klaustukas, šauktukas, daugtaškis), be sakinio ribos, kartu žymi jo emocinį atspalvį. Vidury sakinio skirtukai reikalingi tam tikrų sakinio dalių ar dėmenų intonaciniam ir prasminiam savarankiškumui išryškinti, santykiams su kitomis sakinio dalimis nurodyti. Pvz., vienarūšės sakinio dalys (be jungtukų) skiriamos jų vienodam santykiui su bendra sakinio dalimi ir išskaičiuojamajai intonacijai nurodyti (pvz., Čia rausvos, melsvos, pilkos ūmedės sutūpę). Sakinio dalys ir dėmenys dažniausiai skiriami kableliu. Kiti skyrybos ženklai – kabliataškis, brūkšnys, kablelis ir brūkšnys, dvitaškis, skliausteliai – teikia sakiniui savitų reikšmės požymių ir padeda tiksliau išreikšti mintį ar tam tikrus ekspresinius ir emocinius atspalvius.

L: J. Balkevičius Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė Vilnius 1963; K. Ulvydas Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos skyrybos principai / Kalbos kultūra 1963 nr. 5; Lietuvių kalbos gramatika t. 3: Sintaksė Vilnius 1976; Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba Vilnius 21992; Lietuvių kalbos enciklopedija Vilnius 2008.

961

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką