šlapimo pūslė

šlapmo pūsl (vesica urinaria), žmogaus, daugelio stuburinių gyvūnų ir kai kurių bestuburių organas, kuriame kaupiasi šlapimas.

Žmogaus šlapimo pūslė

Žmogaus šlapimo pūslės forma, padėtis ir dydis priklauso nuo amžiaus, prisipildymo ir aplinkinių organų būklės. Pilna šlapimo pūslė būna ištempto į viršų ir priekį rutulio formos, liečia priekinę pilvo sieną, tuščia sukrinta mažajame dubenyje. Vidutinė suaugusio žmogaus šlapimo pūslė talpa 500 ml (±250 ml). Susideda iš viršūnės, kūno, dugno, kaklo, pereinančio į šlaplę. Kūno šonuose ties perėjimu į dugną atsiveria šlapimtakių angos. Vyrų šlapimo pūslė yra tarp gaktinės sąvaržos ir tiesiosios žarnos, moterų – tarp gaktinės sąvaržos ir gimdos su makštimi. Šlapimo pūslės sienelė stora, susideda iš gleivinės ir trijų lygiųjų raumenų sluoksnių. Pūslės priekyje ir dugno srityje dengia purusis jungiamasis audinys, užpakalyje ir viršuje – pilvaplėvė. Tuščios šlapimo pūslės gleivinė labai raukšlėta, pilnos – lygi. Šlapimo pūslės ištuštinimą per nugaros smegenis reguliuoja autonominė nervų sistema ir galvos smegenų žievė, valdanti skersaruožį šlaplės rauką. Šlapimo pūslės dažniausiai pažeidžia uždegimas – cistitas, šlapimo organų akmenligė.

1307

Gyvūnų šlapimo pūslė

Bestuburių gyvūnų (pvz., verpečių) ir daugumos stuburinių gyvūnų šlapimo pūslė neporinė. Kai kurių roplių (pvz., krokodilų, gyvačių) šlapimo pųslė dažniausiai rudimentinė. Paukščiai šlapimo pūslės neturi.