šlaunis

šlauns (femur), sausumos stuburinių gyvūnų apatinės galūnės ir žmogaus kojos dalis tarp kirkšnies ir kelio. Žmogaus šlaunies griaučius sudaro šlaunikaulis, apie kurį yra trys stambių raumenų grupės. Pagrindinės jų funkcijos: priekiniai raumenys (keturgalvis šlaunies, sąnarinis kelio, siuvėjo) lenkia šlaunį į priekį ir tiesia blauzdą; vidiniai (skiauterinis, ilgasis pritraukiamasis, trumpasis pritraukiamasis, didysis pritraukiamasis, grakštusis) – pritraukia koją prie vidurinės plokštumos; užpakaliniai (pusgyslinis, pusplėvinis, dvigalvis šlaunies) – tiesia šlaunį atgal ir lenkia blauzdą. Šlaunies raumenis supa stora ir tvirta plačioji fascija. Šlaunies viršuje, žemiau kirkšninio raiščio ties jo viduriu ant raumenų guli plati šlaunies arterija, vena ir nervas, čia galima apčiuopti arterijos pulsą. Į veną arti kirkšnies įteka didžioji poodinė vena. Šlaunies arterija (ir vena) įlenda į kanalą tarp vidinių raumenų ir tįsta į pakinklį, kur vadinama pakinkline arterija. Šlaunies limfagyslės suteka į paviršinius ir giliuosius kirkšnies limfmazgius. Šlaunį inervuoja didieji nervai: priekinę dalį – šlauninis, vidinę – užtvarinis, užpakalinę – sėdimasis nervas. Šis nervas yra didžiausias. Jis leidžiasi į blauzdą. Nuo smūgio šlaunikaulis gali lūžti. Dėl nesusiformavusios klubo sąnario duobės būna įgimtas šlaunikaulio išnirimas.

1307