Slavų, graikų, lotynų akademija

Slãvų, grakų, lotỹnų akadèmija (Slaviano-greko-latinskaja akademija), aukštoji mokykla ir mokslo institucija Maskvoje. Seniausia Rusijos aukštoji mokykla. 2012 veikė 11 institutų (Ekonomikos ir finansų, Informacinių technologijų, Lingvistikos, Psichologijos, Rinkodaros ir reklamos, Tarptautinių santykių, Teisės, Teologijos, Vadybos, Valstybinio ir municipalinio valdymo, Verslo administravimo), jie apėmė daugiau kaip 30 fakultetų ir 80 katedrų. Yra 3 mokslinio tyrimo institutai, biblioteka.

Slavų, graikų, lotynų akademija įkurta 1687 pagal Simeono Polockiečio projektą ir Kijevo Mohylos akademijos modulį kaip Graikų mokykla. Steigėjai – graikai broliai J. ir S. Lichudai. 17 amžiaus pabaigoje–18 amžiaus viduryje buvo mokoma senovės slavų, graikų, lotynų kalbų ir gramatikos, aritmetikos, retorikos, dialektikos, religijos, istorijos, geografijos, filosofijos ir fizikos. Mokykla rengė dvasininkus, valstybės tarnautojus, vertėjus, spaustuvės darbuotojus, dėstytojus. Broliai Lichudai patys parengė vadovėlių pagal Europos universitetų pavyzdžius. 1701 Rusijos imperatoriaus Petro I įsaku pradėta mokyti lotynų kalba, mokykla pavadinta Slavų, lotynų akademija (joje mokslas truko 12–15 metų), jai suteiktas valstybinės mokyklos statusas. Iki 1727 akademijoje mokėsi įvairių socialinių sluoksnių jaunuoliai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos ir kitų šalių. Prie jos steigta internatų ir bursų. 1775 Maskvos metropolitas Platonas akademijai suteikė Slavų, graikų, lotynų akademijos pavadinimą, joje buvo dėstoma rusų kalba ir daugiausia tik religiniai dalykai (Stačiatikių bažnyčios istorija, įstatai). Akademija turėjo vieną didžiausių Rusijoje bibliotekų. 1814 akademija pertvarkyta į Maskvos dvasinę akademiją ir perkelta į vieną garsiausių Rusijos vienuolynų – Švč. Trejybės ir šv. Sergijaus laurą (įkurtas 1340 Sergijev Posade, Maskvos srityje), 1918–44 ši akademija neveikė. 2010 Slavų, graikų, lotynų akademija atkurta. Akademijoje studijavo V. Baženovas, S. Krašeninnikovas, M. Lomonosovas, V. Petrovas, V. Trediakovskis, F. Volkovas.