Slavų kongresas

Slãvų kongrèsas, Panslavstų kongrèsas, Austrijos imperijos slavų tautų atstovų suvažiavimas, vykęs 1848 06 02–12 Prahoje. Dalyvavo t. p. rusų ir lenkų, gyvenančių Prūsijoje ir Rusijoje, atstovai. Kongresas sukviestas siekiant nustatyti bendrą slavų tautų priešinimosi Habsburgų imperijoje vykdomam vokietinimui ir vengrinimui taktiką. Suvažiavimui pirmininkaujantis čekų istorikas F. Palacký suformulavo austroslavizmo koncepciją, siekiančią Austrijos imperiją pertvarkyti į federacinę valstybę, kurioje slavų tautoms būtų suteikta autonomija. Kongrese priimtas kreipimasis į Europos tautas skelbė radikalių veikėjų (K. Libeltas, M. Bakuninas ir kiti) iškeltą tautų apsisprendimo teisę ir pasmerkė Lenkijos padalijimą. Kongreso darbą nutraukė 1848 06 12 prasidėjęs Prahos sukilimas, iš dalies inspiruotas Slavų kongreso.