metalo šlifavimas
šlifãvimas, metalo, medienos ar kitų medžiagų paviršių apdirbimas abrazyviniais įrankiais. Šlifuojant abrazyvo grūdeliai aštriomis briaunomis pjauna šlifuojamą paviršių. Medžiaga intensyviai aušinama, kad nepakistų jos struktūra ir mechaninės savybės. Metalo šlifavimas pagal pjovimo greitį skirstomas į paprastąjį (pjovimo greitis iki 35 m/s) ir spartųjį (daugiau kaip 35 m/s), pagal apdirbimo kokybę – į rupųjį, glotnųjį ir tikslųjį. Rupiojo šlifavimo paviršiaus šiurkštis Ra = 5–0,63 µm, glotniojo Ra = 1,25–0,3 µm, tiksliojo Ra = 0,16–0,02 µm. Pagal apdirbamo paviršiaus formą ir šlifavimo būdą šlifavimas skirstomas į apvalųjį, becentrį, plokščiąjį, fasoninį ir specialųjį (sriegių, išdrožų, krumplių ir kitų paviršių šlifavimas). Sunkiai apdirbamų metalų paviršiai šlifuojami elektrocheminiu būdu.
Šlifuojant vibraciniu būdu vibruojančios detalės nardinamos į abrazyvinę terpę. Šlifuojant medieną šalinami jos ankstesnio apdirbimo (drožimo, frezavimo, klijavimo) defektai. Medienos šlifavimo šiurkštis Ra = 100–16 µm. Akmuo šlifuojamas karborundo plokštėmis arba strypais. Naudojamos rankinės arba stacionariosios šlifavimo staklės.