slopinimas

slopnimas, aktyvus (sąmoningas) arba dėl psichikos procesų tarpusavio (konkurencinės) sąveikos kylantis psichikos funkcijos (paskatos, noro, impulsų, suvokimo, dėmesio, atsiminimo, mąstymo) stabdymas. Jutimo ir suvokimo lygmeniu ypač smarkiai reiškiasi to paties modalumo dirgiklių sukelta slopinanti sąveika (intramodalinis slopinimas, arba maskavimas). Įsimenama medžiaga slopina jau įsimintos medžiagos atsiminimą (proaktyvus slopinimas) arba atvirkščiai – jau įsiminta medžiaga slopina naujai įsimenamą (retroaktyvus slopinimas). Slopinimo stoka yra neadekvataus ir asocialaus elgesio bei daugelio psichikos ligų priežastis. Tokie elgesio nuokrypiai sietini su smegenų (dažniausiai kaktos skilčių) slopinimo funkcijos trūkumu.