Slovãkijos knas. 1896 Bratislavoje surengti pirmieji kino seansai. 1905 Bratislavoje įkurtas pirmasis stacionarus kino teatras. 1907–10 vaidybinių ir dokumentinių filmų sukūrė E. Schreiberis, A. Lifka (1880–1952). Nacionalinę kinematografiją intensyviau imta plėtoti 1918 sudarius Čekoslovakijos valstybę. 1921 iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs slovakas režisierius J. Siakelis (1896–1997) sukūrė pirmąjį ilgametražį slovakų vaidybinį filmą Janošykas (Jánošík). Tarptautinio pripažinimo sulaukė režisieriaus K. Plickos (1894–1987) etnografiniai dokumentiniai filmai apie Slovakiją: Per kalnus, per slėnius (Po horách, po dolách 1930), Žemė dainuoja (Zem spieva 1933). 1938 K. Plicka Taikomųjų menų mokykloje Bratislavoje įsteigė pirmuosius kino kursus (veikė iki 1939). Po 1938 filmų gamyba itin sumenko. Ją paspartino 1948 Bratislavoje įkurta kino studija Koliba. 5–6 dešimtmetyje sukurti filmai atspindėjo oficialiąją ideologiją, jiems buvo būdingas schematiškumas. Reikšmingesnių filmų sukūrė režisierius P. Bielikas (Vilkų lindynės / Vlčie diery 1948, Užtvanka / Priehrada 1950, Keturiasdešimt keturi / Štyridsat’ štyri 1957). 7 dešimtmetyje Menų akademijoje Prahoje įkurtą Kino ir televizijos fakultetą (FAMU) baigę režisieriai J. Medvedas (1927–84), P. Solanas (1929–2013), Š. Uheris, M. Hollý (1931–2004) ir kiti sukūrė Čekoslovakijos kino Naujajai bangai priskiriamų filmų, jiems būdinga naujoviškas pasakojimo būdas, istorijos dekonstravimas, individo jausenos ribinėmis aplinkybėmis analizė, ekspresionistiniai ir siurrealistiniai motyvai, juodasis humoras. Žymesni filmai: Saulė tinkle (Slnko v sieti 1961), Vargonai (Organ 1965, abiejų režisierius Š. Uheris), Varnų skrydis (Havrania cesta, režisierius M. Hollý), Boksininkas ir mirtis (Boxer a smrt, abu 1962, režisierius P. Solanas). 7 dešimtmečio antroje pusėje išgarsėjo jaunesnės kartos FAMU absolventai J. Jakubisko (Kristaus metai / Kristove roky 1967, Paukščiai, našlaičiai ir bepročiai / Vtáčkovia, siroty a blázni 1969), E. Grečneris (g. 1938; Drakonas sugrįžta / Drak sa vracia 1967, pagal D. Chrobáką), E. Havetta (1938–75; Šventė botanikos sode / Slávnost’ v botanickej záhrade 1969), D. Hanákas (g. 1938; 322 1969). 1965 J. Kadáro (su E. Klosu) režisuotas filmas Parduotuvė aikštėje (Obchod na korze) apdovanotas Oskaru. 7–9 dešimtmetyje sukurta itin daug filmų vaikams ir jaunimui, vaidybinių filmų sukūrė režisieriai M. Hollý (Varinis bokšas / Medená veža 1970), J. Herzas (g. 1934; Žibalinės lempos / Petrolejové lampy 1971, Diena mano meilei / Den pro mou lásku 1976), J. Režucha (1929–95; Visai padorūs vaikinai / Dost’ dobrí chlapi 1972), Š. Uheris (Didelė naktis, didelė diena / Velká noc a velky den 1974), M. Hollý (Signum Laudis 1980), Z. Záhonas (g. 1943; Padėjėjas / Pomocnik 1982), D. Rapošas (g. 1953; Fontanas Siuzanai / Fontana pre Zuzanu 1986), M. Ťapákas (1926–2015), M. Pet’ovský (1931–2000), M. Lutheris (g. 1945), D. Trančíkas (g. 1946). Režisierius D. Hanákas garsėjo dokumentiniais (Senojo pasaulio paveikslai / Obrazy starého sveta 1972, leistas rodyti 1988) ir vaidybiniais (Rožiniai sapnai / Ružové sny 1976, Aš myliu, tu myli / Jas mylujem, ty miluješ 1980, leistas rodyti 1988) filmais. 7–10 dešimtmetyje reikšmingų dokumentinių etnografinių filmų sukūrė režisierius M. Slivka (1929–2002).

20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje reikšmingų filmų sukūrė režisieriai J. Jakubisko (Sėdžiu ant šakos ir man gerai / Sedim na konári a je mi dobre 1989, Neaiški žinia apie pasaulio pabaigą / Nejasná zpráva o onci sveta 1997), V. Balco (1949–2017; Rivers of Babylon 1998, Ramybė sieloje / Pokoj v duši 2009), M. Mináčas (g. 1961), M. Škopas (g. 1974) ir kiti. Itin pagarsėjo autorinio kino atstovo M. Šulíko filmai Švelnumas (Neha 1992), Viskas, ką mėgstu (Všetko čo mám rád 1993), Sodas (Záhrada 1995), Orbis Pictus (1998), Peizažas (Krajinka 2000), Čigonas (Cigán 2011). Kino veikėjai rengiami Aukštojoje menų mokykloje Bratislavoje (įkurta 1949). Kasmet vyksta tarptautiniai kino festivaliai; žymesni: Bratislavoje (nuo 1999), Cinematik Piešt’anuose (nuo 2009).

L: V. Macek, J. Pašteková Dejiny slovenskej kinematografie Bratislava 1997.

Slovakijos kultūra

Slovakija

Slovakijos gamta

Slovakijos gyventojai

Slovakijos konstitucinė santvarka

Slovakijos partijos ir profsąjungos

Slovakijos ginkluotosios pajėgos

Slovakijos ūkis

Slovakijos istorija

Slovakijos santykiai su Lietuva

Slovakijos švietimas

Slovakijos literatūra

Slovakijos architektūra

Slovakijos dailė

Slovakijos muzika

Slovakijos choreografija

Slovakijos teatras

Slovakijos žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką