Slovãkijos literatūrà. Slovakiją prijungus prie Vengrijos valstybės (10 a.) įsivyravo lotynų kalba. Ja kūrė J. Sambucus (1531–84), vienas žymiausių humanizmo Slovakijos literatūroje atstovų M. Rakovský (1535–79; rinkinys Elegijos ir epigramos / Elegiae et epigrammata 1556). Lotynų ir čekų (Čekijos literatūra) kalbomis rašė vienas žymiausių slovakų Renesanso poetų J. Silvánas (1493–1573), Juras Tesákas Mošovský (1547–1617), E. Láni (1570–1618), J. Tranovský (1592–1637). Lotynų ir vokiečių kalbomis kūrė J. Láni (1646–1701), M. Belas (1684–1749), vakarų slovakų tarme – P. Benický (1603–64; eilėraščių rinkinys Slovakų eilėraščiai / Slovenské verše 1652, išleistas 1873), vienas žymiausių slovakų baroko poetų H. Gavlovičius (1712–87; eilėraščių rinkiniai Ganytojo dorybių mokykla / Valaská škola mravúv stodola 1755, Krikščioniška mokykla / Škola kresťanská 1758). 17 a. vidurys–18 a. pabaiga laikoma slovakų literatūros ir raštijos smukimo laikotarpiu.

Šviečiamojo amžiaus idėjos, 18 amžiaus pabaiga–19 amžiaus pirma pusė

Nuo 18 a. pabaigos plito Šviečiamojo amžiaus idėjos. Mokslininkai, švietėjai A. Bernolákas, J. Fándly (1750–1811) Trnavoje įkūrė Slovakų mokslo draugiją (Slovenské učené tovarišstvo). A. Bernolákas gynė slovakų nacionalinį identitetą, vakarų slovakų tarmės pagrindu siekė sukurti bendrinę kalbą. J. Fándly 1787–88 parašė grožinę knygą Slapta vienuolio ir velnio sutartis (Dúverná zmluva mezi mňíchom a diáblom), joje vaizduojama katalikų vienuolynų uždarymas imperatoriaus Juozapo II sprendimu. J. Hollý išvertė Vergilijaus, Teokrito, Tirtajo, Homero, Ovidijaus, Horacijaus kūrinių, parašė epų, sukūrė idilių (Selankos / Selanky 1835–36), religinių giesmių. J. I. Bajza (1755–1836) vakarų slovakų tarme sukūrė pirmąjį slovakų literatūroje romaną Jaunojo Renė nuotykiai ir išbandymai (René mláďenca príhodi a skusenosťi 2 dalys 1784), jam būdinga nuotykių, didaktinio romano poetika. Vienas svarbiausių slovakų klasicizmo atstovų J. Kolláras sukūrė elegijų, meilės ir patriotinės temų sonetų, rinko slovakų liaudies dainas. Tautinio atgimimo idėjos atsispindi J. Chalupkos kūryboje (satyrinėse dramose, komedijose, apsakymuose).

Romantizmas, 19 amžiaus vidurys–8 dešimtmetis

19 amžiaus viduryje sukurta slovakų literatūrinė kalba, pradėta leisti kultūros, literatūros periodinių leidinių (1845 įkurtas Slovenskje národňje novini, 1846 – Slovenskje pohladi). J. M. Hurbanas (1817–88), vienas Matica slovenská steigėjų, 1844 įkūrė ir redagavo Slovakijos kultūrai ir literatūrai reikšmingą almanachą Nitra. Slovakijos literatūroje įsivyravo romantizmas. Ľ. Štúro romantinei poetinei kūrybai būdinga lyrizmas, patriotinė tematika, istorijos, folkloro motyvai, žygdarbių, didvyriškumo šlovinimas. Romantinę poeziją kūrė S. Chalupka (eilėraščių rinkinys Samo Chalupkos eilės / Spevy Sama Chalupku 1868, poema Į ataką! / Mor ho! 1864, jo poezijai būdinga folkloro motyvai), J. Kráľis, A. Sládkovičius, J. Botto, S. Vozáras (1823–50; sonetų ciklas Ramūs šešėliai / Ukojenie tôňí 1845), M. M. Hodža (1811–70). S. B. Hroboňio (1820–94) kūryboje vyrauja žmogaus būties tragizmo, filosofijos motyvai. Romantinę, istorinę prozą rašė J. Kalinčiakas (1822–71), jo romanams (Bozkovci 1842, Milko kapas / Milkov hrob 1845, Brolio ranka / Bratova ruka, Meilės kelias / Púť lásky, abu 1846, Serbianka 1847, apie Kosovo mūšį) būdinga intriguojantys siužetai, tautosakos motyvai, yra sentimentalizmo bruožų. Vėlesniuose J. Kalinčiako romanuose (Šventoji dvasia / Svätý Duch, Liptovų princas / Knieža liptovské, abu 1852, Orava 1870) pereinama prie realistinės poetikos, pabrėžiama socialiniai aspektai. S. Tomášiko (1813–87) kūryboje vyrauja regioninė tematika. J. Záborský (1812–76) sukūrė istorinių dramų, parašė religinį epą Kristaus žengimas į dangų (Vstúpenie Krista do Raja 1863), satyrų ir parodijų rinkinį Faustijada (Faustiáda 1864).

Realizmas, 19 amžiaus 8–9 dešimtmečiai

19 a. 7 dešimtmetyje slovakų nacionalinis judėjimas susilpnėjo, 1875 vengrų valdžia uždarė Matica slovenská, sulėtėjo ir literatūros raida. Daugiausia kurta proza. Ľ. Kubáni (1830–69) parašė romaną Valghata (1872), V. Pauliny-Tóthas (1826–77) – romaną Matušas iš Trenčíno (Trenčiansky Matúš 1868). Plito kelionių knygos, reportažo, apybraižos žanrai, daugelio šio laikotarpio rašytojų kūrybai būdinga humoras. G. K. Zechenterio-Laskomerský (1824–1908) humoristinėje autobiografijoje (Vlastný životopis 1911–15) gausu 4–9 dešimtmečio Slovakijos socialinio, kultūrinio gyvenimo aktualijų. 19 a. 9 dešimtmetyje Slovakijos literatūroje įsigalėjo realistinė poetika. Realistinės poezijos sukūrė Hviezdoslavas (jo ankstyvojoje kūryboje ryšku parnasizmo įtaka), prozos – M. Kukučínas (atsisakoma didaktizmo, vyrauja šviesus humoras, kaimo idealizavimas), J. Čajakas (1863–1944), J. Gregoras-Tajovský. B. Slančíkovos-Timravos kūryboje vengiama kaimo gyvenimo idealizavimo, iškeliama socialiniai aspektai, įvedama psichologinių elementų, vaizduojama personažų emociniai ir intelektiniai vidiniai konfliktai, daug reikšmės teikiama inteligentų ir valstiečių, vyrų ir moterų santykių analizei, romane Didvyriai (Hrdinovia 1919) reiškiamas protestas prieš karą. Šiuo laikotarpiu vyravo apybraižos, apsakymo, apysakos žanrai. Suaktyvėjo ryšiai su kitų šalių literatūromis (rusų, lenkų). J. Gregoras-Tajovský parašė slovakų trumposios prozos ir dramaturgijos (istorinės dramos, komedijos) raidai reikšmingų kūrinių (knygos Pasikalbėjimai / Besednice 1903, Istorijos žmonėms / Rozprávky pre ľud 1904, Liūdnos gaidos / Smutné nôty 1907), juose keliama nutautėjimo, žmogiškumo praradimo klausimai, būdinga ironija.

Modernizmas, 20 amžius

Simbolizmo, modernizmo Slovakijos literatūroje vienas pradininkų yra I. Krasko (eilėraščių rinkiniuose Naktis ir vienatvė / Nox et solitudo 1909, Eilėraščiai / Verše 1912 ryšku vienišumo, susvetimėjimo, nevilties motyvai). Impresionizmo, simbolizmo poetika būdinga V. Roy kūrybai. Modernistinę, artimą simbolizmui, poeziją kūrė I. Gallas (1885–1955), F. Votruba (1880–1953), S. Cambelas (1882–1953; slapyvardžiu Števo Kosorkinas), J. Slávikas (1890–1969; slapyvardžiu Neresnický), Š. Krčméry (1892–1955; eilėraščių rinkiniai Kai gimė laisvė / Keď sa sloboda rodila 1920, Dainos ir baladės / Piesne a balady 1930).

1918–45 įvairėjo literatūros žanrai, kryptys ir temos. M. Rázuso poezijoje yra simbolizmo poetikos elementų, reiškiama pacifistinės nuostatos, būdinga intelektualumas, politinės, nacionalinės temos, romanuose vyrauja Slovakijos kaimo gyvenimo motyvai. L. Nádaši-Jégé (1866–1940) kūrybai (romanas Gyvenimo kelias / Cesta životom 1930) būdinga natūralizmo poetika, didaktiškumas, J. Jesenský poezijai – lyrizmas, filosofiškumas, ironija, reiškiama žmogaus ir jį supančio pasaulio prieštara, novelėms – humoras, satyra. E. Maróthy-Šoltésová (1855–1939) sukūrė romanų (Prieš bangas / Proti prúdu 1894, Mano vaikai / Moje deti 1924; yra dokumentinės literatūros bruožų), Ľ. Podjavorinská (tikroji pavardė – Riznerová; 1872–1951) – romantinės poezijos (rinkinys Iš gyvenimo pavasario / Z vesny života 1859), realistinių apysakų (Vergijoje / V otroctve 1905, Klaida / Blud 1906, Moteris / Žena 1910), jose itin detaliai ir subtiliai perteikiami moterų charakteriai. Sentimentalizmo bruožai ryšku T. Vansovos (1857–1942) romane Podhradskių našlaitis (Sirota Podhradských 1889). Sukurta impresionistinių (J. Alexy, 1894–1970), ekspresionistinių (T. J. Gašparas, 1893–1972) kūrinių. G. Vámošo (1901–56) kūryboje (novelių rinkinys Editos akelė / Editino očko 1925, romanas Dievo atomai / Atómy boha 2 dalys 1928) ryšku vokiečių ekspresionizmo įtaka, natūralistiniai vaizdai, ligos, destrukcijos poetinis vaizdavimas. J. Hrušovský (1892–1975) kūriniuose (reportažų knyga Iš pasaulinio karo / Zo svetovej vojny 1919, apysakoje Žmogus su protezu / Muž s protézou 1925, romane Petras Povilas ant naujo pasaulio slenksčio / Peter Pavel na prahu nového sveta 1930) vyrauja karo padarinių motyvai. J. C. Hronský romanuose keliama tradicinių ir naujosios kartos vertybių priešprieša. M. Urbano romane Gyvas rimbas (Živý bič 1928) veikia kolektyvinis personažas – moraliai ir fiziškai merdėjantis pokario kaimas. I. Horváthas (1904–60) sukūrė novelių (rinkiniai Žmogus gatvėje / Človek na ulici 1928, Viza į Europą / Vízum do Európy 1930), kurių pagrindiniai personažai dažniausiai yra visuomenės atstumtieji, jose gausu urbanistinių elementų. P. Jilemnický (1901–49) parašė socialistiniam realizmui priskiriamų romanų (Pergalingas žlugimas / Víťazný pád 1929, Nesuartas laukas / Pole neorané 1932, Gabalėlis cukraus / Kus cukru 1934, Kompasas mumyse / Kompas v nás 1937, Kronika 1947), sukūrė proletarinės poezijos. J. Smreko (tikroji pavardė – Čietekas) kūryboje vyrauja marinistiniai, meilės, erotiniai, E. B. Lukáčo poezijoje – neoromantizmo motyvai, religinės, socialinės, politinės temos. 20 a. 4 dešimtmetyje susiklostė lyrinės prozos kryptis (jos svarbiausi atstovai – D. Chrobakas, M. Figuli, F. Švanteris – literatūros tyrinėtojų dar vadinami natūristais). Nuotykių literatūros jaunimui sukūrė Ľ. Ondrejovas (1901–62; knyga Plėšiko jaunystė / Zbojnícka mladosť 1937).

20 a. 4 dešimtmečio pabaigoje poezijoje įsitvirtino siurrealizmas (R. Fabry, 1915–82, V. Reiselis, J. Lenko, 1914–2000, P. Bunčákas, Š. Žárý, J. Rakas, 1916–69).

Išryškėjo katalikų poetų modernistų kryptis. R. Dilongo (1905–86) kūrybai (eilėraščių rinkiniai Žvaigždės ir liūdesys / Hviezdy a smútok 1934, Somnambulas / Somnambul 1941, Mano kraujas / Moja krv 1945, Po kryžium / Pod krížom 1967) būdinga vaikystės poetizavimas, Janko Silano (tikr. Jánas Ďurka; 1914–84) poezijai (eilėraščių rinkiniai Laiptai į dangų / Rebrík do neba 1939, Triptikas / Triptych 1966–69) – melodingumas, joje gvildenama žmogaus egzistencijos prasmės, sunkiausių gyvenimo situacijų, poeto pašaukimo temos. P. Gašparovič-Hlbinos (1908–77) kūriniuose (eilėraščių rinkiniai Kelias į rojų / Cesta do raja 1933, Vaivorykštė / Dúha 1937, Negyvoji jūra / Mŕtve more 1946) ryšku krikščioniškosios mistikos, emocinės, dvasinės pusiausvyros, amžinybės paieškų motyvai, ryšku prancūzų poetų modernistų A. Rimbaud, Ch. Baudelaire’o kūrybos įtaka. J. Harantos (1909–1983) poezijoje (eilėraščių rinkiniai Palaiminta žemė / Zem požehnaná 1940, Gražiausioj Tėvynėj / V najkrajšej domovine 1947) religiniai motyvai susipynę su socialiniais, nacionaliniais, istoriniais motyvais, būdinga simbolizmo poetika.

1945–48 meniškumu išsiskyrė F. Hečko šeimos romanas Raudonasis vynas (Červené víno 1948), J. Horáko (1907–74) romanas Kalnai tyli (Hory mlčia 1947), H. Zelinovos (1914–2004) romanų trilogija Angelų žemė (Anjelská zem 1946), Pagundų kalnas (Hora pokušenia), Mergaite, kelkis (Dievočka vstaň, abi 1948), P. H. Jurinos (1919–94) apysakų rinkinys Nutrūkę ryšiai (Preťaté ohnivá 1943), romanas Akmuo ant akmens (Kameň na kameni 1947).

20 amžiaus dramaturgija

Dramaturgiją plėtojo I. Stodola, J. Barčas-Ivanas (slapyvardžiu Teta Mahuliena; 1909–53; knygos 3000 žmonių / 3000 ľudí 1935, Diktatorius / Diktátor 1938, išleista 1981, vyrauja asmens ir socialinių jėgų santykių, religinės, politinės temos), Š. Králikas (1909–83; knygos Karšta diena / Horúci deň 1952, Laisvės žaidimas / Hra o slobode 1949, Juros Janošiko milinė / Vojenský kabát Jura Jánošíka 1970; gvildenama kaimo gyvenimo, istorijos temos).

Socialistinis realizmas, 20 amžiaus 5–9 dešimtmečiai

Po II pasaulinio karo kai kurių rašytojų kūriniuose vyravo slovakų 1944 nacionalinio sukilimo, partizanų kovų, industrializacijos, kolektyvizacijos temos, socialistinio realizmo poetika (F. Hečko, D. Tátarka, F. Kráľis, P. Kárvašas, M. Krno, 1922–2007, M. Lajčiakas, 1926–87). Daugelio šių kūrinių meniškumą menkina politinis angažuotumas, vienpusiškumas, schematiškumas, bet jie turi istorinę, dokumentinę vertę. 20 a. 6 dešimtmečio antroje pusėje pradėta atsiriboti nuo socialistinio realizmo vaizdavimo, schematiškumo, atsiranda filosofinių refleksijų (D. Tátarka, V. Mináčas, A. Bednáras, R. Jašíkas, L. Ťažký, M. Válekas, J. Kostra, P. Horovas, A. Plávka, 1907–82, V. Mihálikas). 1956 apie literatūros žurnalą Mladá tvorba susibūrė literatūros grupuotė Generácia 56 (J. Blažková, g. 1933, nuo 1968 gyvena Kanadoje, A. Hykischas, g. 1932). 1958 susibūrė poetų literatūros grupuotė Trnavská skupina (L. Feldekas, J. Mihalkovičius, g. 1935, J. Ondrušas, g. 1932, J. Stacho, 1936–95, J. Šimonovičius), jų poezijoje vyrauja avangardistiniai elementai, gausu simbolių, savitų metaforų, būdinga kasdienio gyvenimo grožio vaizdavimas. 1963 susibūrė literatūros gupuotė Osamelí bežci, kurios atstovai skelbė nonkonformistinį požiūrį ir autentiškų išgyvenimų perteikimą poezijoje (I. Laučíkas, 1944–2004, I. Štrpka, g. 1944, P. Repka, g. 1944). 1968 dalis slovakų rašytojų emigravo (E. Knieža, 1920–90, gyveno Šveicarijoje, R. Skukálekas, A. Gundová-Jergová, g. 1926, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose), dalis kūrinius leido savilaida arba užsienyje (D. Tátarka, H. Ponická, 1922–2007, I. Kadlečíkas, g. 1938, P. Hrúzas, 1941–2008, M. M. Šimečka, g. 1957). Patriotines, nepriklausomybės siekio temas plėtojo V. Šikula, L. Ballekas (g. 1941; romanas Pagalbininkas / Pomocník 1977), A. Balážas (g. 1943; romanas Pogrindininkų svajonė / Sen pivníc 1977), I. Habajus (g. 1943; romanas Kolonistai / Kolonisti 3 tomai 1980–86). 20 a. 9 dešimtmetyje pagausėjo literatūros leidinių (1988 įkurtas savaitraštis Literárny týždenník, mėnraštis Dotyky). L. Vadkerti-Gavorníková (1932–99) sukūrė regioninės, žemdirbių, vynuogių augintojų gyvenimo tematikos eilėraščių (rinkinys Smėlio daina / Piesočná pieseň 1977, poema Vynas / Víno 1982), V. Prokešová (1957–2008; eilėraščių rinkiniai Keista moteris / Cudzia 1984, Saulėgrąža / Slnečnica 1988), M. Haugová (g. 1942; eilėraščių rinkinys Kūno archyvai / Archívy tela 2004) plėtojo moters egzistencijos temą, D. Podracká (g. 1954) – susvetimėjimo, kančios motyvus. Žymesni dramaturgai – P. Kárvašas, I. Bukovčanas, J. Solovičius (g. 1934), O. Zahradníkas. 20 a. 9 dešimtmečio Slovakijos literatūros pagrindiniai kūrėjai buvo P. Vilikovský, R. Sloboda, Š. Moravčíkas (g. 1943), J. Lenčo (g. 1933), J. Johanidesas, D. Dušekas, D. Mitana. Pilietiniai motyvai būdinga J. Štrasserio (g. 1946), D. Heviero (g. 1955) kūrybai. M. Richteris (g. 1948) gvildeno Holokausto temą. J. Zamboro (g. 1947) poezijai būdinga namų motyvai, K. Peterajaus (g. 1945) kūryboje yra poetinių eksperimentų. 20 a. 9 dešimtmečio prozoje vyravo novelės, apysakos žanrai (M. Bútora, g. 1944, J. Puškášas).

20 amžiaus pabaigos–21 amžiaus pradžios literatūra

20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje žlugus komunistiniam režimui intensyviau plėtota totalitariniu laikotarpiu draustos temos (dvasingumo, religijos, tautiškumo, seksualumo ir kitos).

21 a. pradžios žymesni prozos kūrėjai: V. Klimáčekas (g. 1958; romanas Šėtono dukros / Satanove dcéry 1977), I. Koleničius (g. 1965; knyga Zuzana sakė / Zuzana povedala 2007), J. Litvákas (g. 1965; knygos Geriu Dunojaus vandenį / Pijem vodu z Dunaja 2006, Bratislavos upanišados / Bratislavské upanišády 2007), V. Balla (g. 1967; knygos Tylus kampas / Tichý kút 2001, Svetimšalis / Cudzí 2008, Tėvo vardu / V mene otca 2011). T. Horváthas (g. 1971; knygos Marionetės nužudymas / Vražda marionet 1999, Žiaurumas / Zverstvo 2000, Žiūrovas / Divák 2002, Antikvariatas / Antikvariát 2004). Žymesni poetai – J. Litvákas (eilėraščių rinkinys Eilėraščiai nuplauti šaltu vandeniu / Básne prané v studenej vode 2010), A. Turanas (g. 1962; eilėraščių rinkiniai Gyvačių lopšys / Kolíska z hadov 1997, Kita vaivorykštė / Druhá dúha 1999, Origami 2010), K. Zbružas (g. 1964; eilėraščių rinkiniai Sirijus / Sírius 1998, Laukinis / Primitív 2007), M. Hatala (g. 1958; eilėraščių rinkinys Kasdienybės biografija / Životopis každodenností 2005).

Vertimai į lietuvių kalbą

Į lietuvių kalbą išversta I. Strmeniovos, V. Šikulos, D. Chrobáko, R. Morico, L. Mňačkos, V. Mináčo, M. Rúfuso, K. Rojaus, D. Tátarkos ir kitų autorių kūrinių, išleisti rinkiniai Slovakų novelės, Slovakų pasakos. Į slovakų kalbą išversta A. Gudaičio-Guzevičiaus, T. Tilvyčio, E. Mieželaičio, Just. Marcinkevičiaus, A. Bieliausko, M. Sluckio, A. Liobytės kūrinių.

Slovakijos kultūra

Slovakija

Slovakijos gamta

Slovakijos gyventojai

Slovakijos konstitucinė santvarka

Slovakijos partijos ir profsąjungos

Slovakijos ginkluotosios pajėgos

Slovakijos ūkis

Slovakijos istorija

Slovakijos santykiai su Lietuva

Slovakijos švietimas

Slovakijos architektūra

Slovakijos dailė

Slovakijos muzika

Slovakijos choreografija

Slovakijos teatras

Slovakijos kinas

Slovakijos žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką